Psichologai vis dažniau pastebi, kad nerimas tampa tarsi nuolatinis fonas, lydintis žmogų kasdienybėje. Jis ne visada pasireiškia kaip atviras stresas – kartais tai yra tylus jausmas, kad kažko nespėjame, kažko neatliekame arba galime netekti kontrolės.
Visuomenės spaudimas ir lūkesčiai
Didelę įtaką nerimo augimui daro socialiniai lūkesčiai. Šiuolaikinė kultūra skatina siekti daugiau – geresnio darbo, tobulesnės išvaizdos, didesnio atlyginimo ar prestižo. Lyginimasis su kitais, ypač socialiniuose tinkluose, sukuria iliuziją, kad nuolat atsiliekame. Tai ne tik vargina, bet ir nuolat palaiko įtampą, nes atrodo, kad gyvename nuolatinėse lenktynėse. Be to, informacinė visuomenė sukuria situaciją, kai beveik neįmanoma atsiriboti – net ilsėdamiesi gauname pranešimus, kurie primena apie darbą ar problemas pasaulyje. Visa tai ilgainiui skatina nuolatinį nerimo foną.
Asmeninės atsakomybės našta
Dar viena šiuolaikinio nerimo priežastis – didžiulė atsakomybė už savo gyvenimą. Anksčiau daug ką nulemdavo aplinkybės: šeimos verslas, tradicijos, visuomenės struktūra. Šiandien žmogus turi begalę pasirinkimų – nuo karjeros iki santykių formų. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip didžiulė laisvė, tačiau kartu tai kelia ir spaudimą: ką daryti, jei pasirinksiu neteisingai? Ši nuolatinė abejonė savo sprendimais tampa nerimo šaltiniu. Psichologai sako, kad tokiose situacijose itin svarbu išmokti priimti netobulumą ir suprasti, jog klaidos yra natūrali gyvenimo dalis.
Papildomi šaltiniai ir pagalba
Norint geriau suprasti, kodėl nerimas tapo toks paplitęs, pravartu atsigręžti į įvairius šaltinius. Pavyzdžiui, galima įsigyti knygą: https://www.patogupirkti.lt/knyga/nerimo-karta.html, kurioje gilinamasi į tai, kaip šiuolaikinės visuomenės pokyčiai paveikia mūsų psichologinę būseną ir kodėl nerimas tapo tokia dažna problema. Tokios knygos ne tik paaiškina reiškinį, bet ir padeda suprasti, kokių priemonių galima imtis, kad nerimas netaptų dominuojančiu jausmu kasdieniame gyvenime. Skaitymas apie kitų patirtis ir mokslinius tyrimus dažnai suteikia vilties, kad nesame vieni su savo iššūkiais.
Kaip galime padėti sau
Nerimo mažinimui gali padėti paprastos, bet nuoseklios praktikos. Tai gali būti sąmoningumo ugdymas, kvėpavimo pratimai, fizinis aktyvumas ar ribų nustatymas informacijos vartojimui. Ypač svarbu skirti laiko poilsiui be ekranų – pasivaikščiojimai gamtoje ar kokybiškas miegas daro didelę įtaką emocinei pusiausvyrai. Taip pat verta ugdyti gebėjimą atskirti, kas mūsų gyvenime yra iš tiesų svarbu, o kas tik trukdo ramybei. Šiuolaikinėje visuomenėje, kur nerimas dažnai laikomas norma, sąmoningas pasirinkimas stabtelėti ir pasirūpinti savimi tampa tikru iššūkiu, bet kartu ir vienu veiksmingiausių būdų atrasti vidinę ramybę.
SKL357