„Grynas ir švarus oras patalpose yra itin svarbus veiksnys mūsų sveikatai – oro kaita patalpose yra būtina, ji užtikrina deguonies ore papildymą, anglies dvideginio, vandens garų pertekliaus ir oro teršalų pašalinimą“ , – teigia Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro Bendruomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Gintarė Baštunova.
Pašnekovė pabrėžia, kad vidaus erdvėse, kuriose nuolat necirkuliuoja šviežias oras, labai sumažėja deguonies, o tai gali turėti neigiamos įtakos žmogaus savijautai. Taip pat prastai vėdinamose patalpose linkusi rastis drėgmė, o ji skatina pelėsio atsiradimą. Nuolatinis patalpų vėdinimas pašalina įvairius teršalus, dulkes, mikroorganizmus, suteikia namams gaivumo ir pagerina miego kokybę. Šviežio oro trūkumas gali lemti įvairius negalavimus.
„Gryno oro trūkumas gali prisidėti prie produktyvumo sumažėjimo, nuovargio atsiradimo, galvos svaigimo ir skausmo, atsparumo ligoms atsiradimo, pablogėjusios emocinės būsenos. Atsiradęs pelėsis ilgainiui gali lemti įvairias kvėpavimo takų problemas – jis dažniausiai pasireiškia galvos skausmu, nerviniu dirglumu, nuovargiu, alerginėmis reakcijomis, peršalimo simptomais, akių ašarojimu, odos perštėjimu, sloga, kosuliu, pneumonija, astmos priepuoliais ir kt.“, – pasakoja Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro Bendruomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja.
Ji pratęsia, kad moksliniai duomenys patvirtino nuolatinį ryšį tarp drėgmės bei pelėsių patalpose ir kvėpavimo sutrikimo bei astmos atsiradimo: žmonės, gyvenantys „nesveikuose“ pastatuose, 40 proc. dažniau serga astma. Pavyzdžiui, drėgnose patalpose augantys vaikai yra nuo pusantro iki trijų kartų labiau linkę kosėti ir dusti, jiems pasireiškia astmos ir kitų kvėpavimo takų ligų simptomai.
Šias problemas sprendžia rekuperacija
Seni, energiškai neefektyvūs daugiabučiai namai vėdinosi natūraliai – pro kiaurus langus, nesandarias sienas. Modernizuojant namą, siekiant kuo aukštesnės energinio efektyvumo klasės, visi nereikalingi plyšiai yra pašalinami, todėl šviežias oras pro juos nebepatenka. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena, jog šią problemą gali išspręsti renovacijos metu įrengta centralizuota rekuperacinė sistema arba individualus rekuperatorius.
Vėdinant patalpas per atidarytus langus, sutaupyta šiluma per juos „pabėga“. Rekuperatoriai dėl savo veikimo principo užtikrina, kad viduje būtų išsaugota kuo daugiau šilumos, bet tuo pačiu patalpas pasiektų grynas oras.
Dėl rekuperatorių galite kvėpuoti iš lauko išgaunamu oru, kuris, perėjęs filtrus, yra išvalomas. Šie filtrai orą apsaugo nuo dulkių, nešvarumų, teršalų ar žiedadulkių, patenkančių iš lauko – tai ypač aktualu, jeigu gyvenate mieste arba prie judrios gatvės.
Rekuperatoriaus principas – mechaninis patalpų vėdinimas ventiliatoriais su šilumokaičiu. Šviežias šaltas oras į kambarį patenka perėjęs per šilumokaitį, o šis orą iš dalies pašildo ir per ortakius tiekia į patalpą. Prietaiso šilumokaitis šaltam orui sušildyti panaudoja iš namo šalinamo šilto oro energiją, o vasarą atvirkščiai – iš patalpų šalinamas vėsesnis oras atšaldo iš lauko patenkantį įkaitusį orą.
Daugiau informacijos apie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti: www.betalt.lt arba telefonu 8 614 99699.
(22PRRR-91)
