Nebereikia ir prieskonių
Panevėžio rajono Preidžių kaimo gyventojai karčiai juokauja, kad verdant sriubą nebereikia ir prieskonių – iš čiaupų bėgančiame smirdinčiame vandenyje sočiai rūdžių ir kalkių.
Kad tai ne pramanas, įsitikino Preidžių kaimo daugiabutyje apsilankę korespondentai. Pauosčius į stiklinę ką tik prileisto vandens, nosį ėmė riesti dumblo smarvė, ragauti jo nedrįsome.
Preidžių seniūnaitė ir kaimo bendruomenės „Topolių alėja“ pirmininkė Jurgita Bernatonienė įsitikinusi, kad vanduo čia prastas dėl seno vandentiekio vamzdyno. Pasak moters, per 27 metus, kai ji čia gyvena, vamzdžiai nė karto nebuvo valomi ar atnaujinti.
„Iš čiaupų vandens gerti neįmanoma, nes baisiai smirdi. Verdant sriubą ar kitokį maistą vanduo užputoja rudai, tokios sriubos jau nebesinori. Išvalai kavos aparatą, bet greitai vėl užkalkėja ir kavos nebegamina, skalbimo mašinos stalčiai per savaitę apsineša rūdimis“, – kalbėjo J.Bernatonienė.
Anksčiau moters šeima vandenį semdavo iš savo sodybos šulinio, taigi prisijungimas prie Velžio komunalinio ūkio vandentiekio jų šeimai nieko gero nedavė.
Tyrą vandenį perka patys
J.Bernatonienė sakė, kad anksčiau, kol vietinis ūkininkas laikė kone 100 karvių, vanduo jų kaime buvo geresnis. Karvėms girdyti ūkininkas naudojo vandenį iš jo žemėje esančio vandens bokšto, iš kurio geriamasis vanduo tiekiamas ir kaimo gyventojams.
„Tada vanduo nuolat cirkuliavo, todėl ir mes gaudavom švaresnį. Paskui ūkininkas pradėjo mažinti savo ūkį, dabar išvis čia nebegyvena, vanduo nusistovėjo ir jau prieš kokius 5–6 metus pasidarė toks tragiškas“, – dėstė Preidžių kaimo seniūnaitė.
Jau kurį laiką J.Bernatonienei tyro vandens į namus pristato privati įmonė. Žinoma, ne už dyką – 19 litrų vandens indas kainuoja kone 5 eurus.
„Vaikai dabar išvažiavę, o mums dviem tiek vandens užtenka pusei mėnesio ar mėnesiui. Vasarą, kai būna karšta, prašome vežti kas dvi savaites“, – sakė moteris.
Seniūnaitė piktinosi, kad kai kuriuose net mažesniuose kaimuose su keliais nameliais yra pastatytos vandens geležies šalinimo stotelės, o Preidžiuose tokio įrenginio nėra.
„Mūsų kaime yra vaikų besilaukiančių šeimų, kas bus, jeigu tokį smirdantį vandenį duosim vaikučiams. Už vandenį mokame vis brangiau, neprašome jo tiekti iš miesto, bet norime bent minimalios kokybės“, – kalbėjo J.Bernatonienė.
Plaukų net nereikia dažyti
Daugiabutyje gyvenanti Amanda Tautkuvienė tyrą vandenį valgiui gaminti taip pat perka iš privačios įmonės. O vandens moteriai ir keturiems jos vyrams – sutuoktiniui ir 3 sūnums – reikia daug: 19 litrų talpos indo užtenka 2–3 dienoms.
„Vanduo iš čiaupo tik užverda ir iškart pasimato rudos putos, tokiam vandeny virto maisto valgyti nesinori. Net katinas nelaka, tik pauostęs sušnypščia“, – pasakojo A.Tautkuvienė.
Baltus vaikų drabužius moteris, kad nepagelstų, veža skalbti į Panevėžį pas savo motiną.
„Geležingas vanduo labai gadina plaukus. Kirpėja sakė, kad man net nereikia plaukų dažyti – nuo tokio vandens jie patamsėja“, – kalbėjo preidžiškė.
Prausiasi gausi šeimyna vandentiekio vandeniu, nes pirkti tyrą visoms reikmėms – per brangu.
„Ką darysi, maudomės ir tokiu vandeniu, už jį juk irgi mokame. Mažylį sūnų, jam dar nėra 4 metų, kelis kartus buvo išbėrę“, – sakė moteris.
Kad nesmirdėtų, įpila sirupo
Jų šeima savo bute pasikeitė visą vamzdyną, todėl jų vanduo iš čiaupo mažiau smirdi.
Tame pačiame daugiabutyje su 4 vaikais gyvenanti Virginija Nadareišvili palyginti atnešė vandens iš savo buto – jos vanduo išties labiau smirdėjo.
„Kartais nusiperku sirupo ir įpilu į vandenį, kad nebesijaustų to kvapo ir būtų skaniau gerti. Gėles ir daržoves laistom šituo vandeniu, nevysta, gal jau priprato“, – kalbėjo moteris.
Jos kaimynė Julija Čipinienė teigė, kad vanduo Preidžiuose nuo geležies ir kalkių rudas buvo ir prieš 47 metus, kai ji čia atsikraustė gyventi.
Moteris pirmiausia vandenį iš čiaupo užvirina puode, palaiko, kol nusės drumzlės ir bus tinkamas maistui gaminti. Dvigubai virinant vandenį susinaudoja daugiau dujų, bet kitos išeities nėra.
„Tėvukas vaistus geria rytas vakaras, tai jam nuperkam negazuoto vandens“, – sakė J.Čipinienė.
Smirdinčiu vandeniu skundėsi ir jau 52 metus kaimo daugiabutyje gyvenanti 85 metų Valentina Juršys.
„Apsilankę sūnūs stebisi, kaip aš galiu gerti tokį vandenį“, – karčiai juokėsi senutė.
Keisti vamzdžius nėra pinigų
Šiemet kovą Preidžių bendruomenė kreipėsi į rajono valdžią, po prašymu pasirašė bemaž 30 žmonių.
Mero Antano Pociaus atsakyme bendruomenei teigiama, kad Velžio komunalinis ūkis Preidžių gyventojams geriamąjį vandenį tiekia iš ūkininkui priklausančio gręžinio pagal panaudos sutartį, galiojančią iki 2027 metų. Šis gręžinys įrengtas 1961 metais, o vandentiekio vamzdynų ilgis – apie 840 metrų.
Rašte nurodoma, kad prastą vandens kokybę lemia nusidėvėjusi infrastruktūra ir mažas vandens suvartojimas, nes kaime sudaryta sutarčių tik su 17 klientų.
Preidžiuose tvarkant šį reikalą reikia įrengti naują gręžinį, pastatyti geriamojo vandens geležies šalinimo stotį ir nutiesti naujus, mažesnio diametro vamzdžius. Preliminariai suskaičiuota, kad visi darbai kainuotų 150–200 tūkst. eurų, o tai per dideli pinigai, reikią ieškoti ES fonduose.
„Tiekėjui nurodyta imtis laikinų priemonių – papildomai plauti ir dezinfekuoti vamzdynus ar net vartotojų būstuose įrengti individualius vandens valymo filtrus“, – rašoma rašte.
Brangu investuoti į kaimelį
Meras tarybos posėdyje kalbėdamas apie šią bėdą dar pranešė gavęs informaciją, kad Preidžių kaimui tiekiamas vanduo atitinka higienos reikalavimus, tik vandenyje yra per daug geležies.
Velžio komunalinio ūkio vadovas Vaidas Virbalas patikino, kad geležies normos vandenyje viršijamos visur rajone, išskyrus kaimus ir miestelius, nes ten įrengtos vandens geležies šalinimo stotys.
Preidžiuose reikalą jis tvarkytų taip: pakeistų geležimi apaugusį visą vamzdyną, išgręžtų gręžinį ir pastatytų geriamojo vandens geležies šalinimo stotį.
A.Pocius korespondentui pakartojo, kad Preidžių kaime statyti geriamojo vandens geležies šalinimo stotį labai brangu. Tokių kaimelių rajone esą ir daugiau.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Geriamasis vanduo daugiabučio gyventojams tiekiamas iš šio ūkininkui priklausančio vandens bokšto.
2. Jau 52 metus daugiabutyje gyvenanti V.Juršys taip ir neįprato prie smirdinčio vandens.
3. Preidžių kaimo seniūnaitė J.Bernatonienė dvokiančio vandens gerti nenori, todėl tyrą perka iš privačios įmonės.
4. Šulinius turintys preidžiškiai gali pasisemti rūdimis, kalkėmis ir kitokiomis priemaišomis „nepaskaninto“ vandens.
5. Iš kairės: J.Čipinienė, V.Nadareišvili ir A.Tautkuvienė tikisi dar sulaukti švaraus vandens.
A.Švelnos nuotraukos
