Atstumas visai nebaisu
Pasvalio rajono tarybos narių, demokračių Jūratės Jovaišienės ir Neringos Trinskienės gyvenime – smagios permainos. Abi susirado antrąsias puses ir šypsosi iš laimės. Net pažinti sunku!
J.Jovaišienė neseniai atšventė vedybas su Algimantu Petryla. Moteris paaugino plaukus, pakeitė šukuoseną, bet tai – tik pradžia. Apstu kur kas svarbesnių pokyčių.
Pirmiausia J.Jovaišienė tekėdama pakeitė pavardę ir nuo šiol yra Petrylienė. Prie pavardės dar pratinasi.
Ji vis dar dažnai būna savo namuose Titkonių kaime, bet dabar tai labiau grįžimas jų aptvarkyti, aplankyti. Laimei, žolės pjovimo prievolę jau yra kam perleisti – savo vyrui.
Bet daugiausia laiko ji praleidžia už 170 kilometrų – Jurbarko rajone pas sutuoktinį.
„Nedaug tų kilometrų... Kiti antrąsias puses juk net tolimame užsienyje susiranda“, – šypsojosi pašnekovė.
Abudu būtent taip sutarė gyventi. Kitaip ir negalėtų. A.Petryla yra žirgininkas, laiko avių, arklį. Pašnekovė neturi tiek žemės, kad vyras su šiuo ūkiu galėtų pas ją persikraustyti.
Politikė ir toliau domisi Pasvalio naujienomis, į rajono tarybos posėdžius važinės.
Vedybinis gyvenimas negali būti nuotoliu
Iki šiol dirbusi matematikos mokytoja Pasvalyje, „Lėvens“ pagrindinėje mokykloje, dabar J.Petrylienė įsidarbino netoli naujųjų namų – Eržvilko gimnazijoje. Ji džiaugėsi, kad jos specialybė yra paklausi, tad darbą buvo lengva susirasti.
Kaip ir seniau, ji matematikos konsultante dirba Jaunimo reikalų agentūroje, dalyvauja projekte „Jungtys“, dar – Panevėžio atvirame jaunimo centre. Šie darbai daugiausia vyksta nuotoliu.
J.Petrylienė juokėsi, kad tikrai ne nuotoliu bent jau vedybinis gyvenimas.
„Puikus žmogus, todėl ir ryžausi kardinaliai keisti savo gyvenimą – buvo dėl ko. Tai nebuvo spontaniškas žingsnis: viskas pasverta, apgalvota“, – patikino pašnekovė.
Daugiau pasakoti apie sutuoktinį ji negalėjo, nes jo sprendimas yra kuo mažiau viešintis.
Vasarą įvyko ir J.Petrylienės sūnaus vestuvės.
O spalio pabaigoje dar kartą ištekės partietė N.Trinskienė.
„Neporiniai, bet tokie jau metai – įsimetė vedybų virusas“, – pakraipė galvą pašnekovė.
Nepriprato gyventi viena
Paklausta, kaip ir kur susirado vyrą, J.Petrylienė atsakė, kad internetu. 6 metus buvusi našle, ji pasigedo šalia artimo žmogaus. Ypač tuomet, kai iš namų išėjo jauniausias sūnus.
„Ne kiekvienas pripranta gyventi vienas. Be to, žmogus juk yra socialus, jam reikia draugijos“, – svarstė moteris.
Aktyvią veiklą, plaukimą baidarėmis, bičiulių, giminių susibūrimus mėgstanti, daug besijuokianti, labai emocionali J.Petrylienė sakė, kad liko tokia pat, tik dabar linksminasi jau dviese.
Su būsimuoju vyru ji susipažino metų pradžioje.
„Klausiate, ar ne per greitai? O kiek reikėtų laukti? Bendrauti 5 metus ar 10, kad pažintum žmogų? Laikas nėra mūsų sąjungininkas“, – atviravo 56 metų politikė.
Ji nesmerkia kartu gyvenančių ir nesituokiančių porų, tai – jų pasirinkimas. Bet jai norėjosi stabilumo ir žmonos statuso.
Paklausta, ar vyko romantiškos piršlybos, moteris šypsojosi, kad apsispręsta abipusiu šalių susitarimu.
Vaikai – tuoktuvių liudininkai
J.Petrylienė tikino, kad ir vyresniame amžiuje nėra sunku taikytis prie kito žmogaus – jo įpročių, gyvenimo būdo. Gal kaip tik gerai turėti gyvenimo ir patirties iš ankstesnės santuokos.
Juodviem teko susipykti, bet pavyko ir susitaikyti. Nesusikalbėjimas įvyko pažinties pradžioje. Viską išsiaiškino.
Abiejų vaikai reagavo puikiai, jos sūnus ir vyro dukra buvo tuoktuvių liudytojais.
Ir tuoktuvių šventėje pusę svečių sudarė abiejų vaikai, anūkai.
Paklausta apie kitus pretendentus į jos draugystę, J.Petrylienė sakė, kad su keliais vyriškiais bandė susirašinėti, bet kažkas vis nelipo. Su jais nebuvo net susitikusi.
„O Algimantas buvo įdomus, kitoks, todėl ir patraukė mano dėmesį… Nesakau, kad kiti buvo netikę ar blogi, bet su jais bendravimas nesisekė taip sklandžiai“, – prisiminė pašnekovė.
Vienišų moterų projektas
O N.Trinskienė, korespondentės juokais paklausta, gal pats Saulius Skvernelis liepė vienišoms partietėms ištekėti, kvatojosi, kad ne, viskas vyksta savanoriškais pagrindais.
Jos vedybos, vyksiančios spalio mėnesio pabaigoje, – jau vieša paslaptis. Bet jos būsimasis vyras dar kuklesnis ir paslaptingesnis nei J.Petrylienės sutuoktinis ir neleido apie jį ničnieko pasakoti.
„Galiu tik tiek pasakyti, kad jeigu ne pažintis internetu, mūsų keliai niekada ir niekur nebūtų persikirtę“, – kalbėjo N.Trinskienė.
Su Panevėžyje gyvenančiu ir dirbančiu būsimuoju vyru ji bendrauja apie pusantrų metų, o į šį, kaip pati pasakė, „dviejų vienišų moterų projektą“ ją stumtelėjo J.Petrylienė.
„Jūratė nuolat sakė, kad reikia pačioms ieškoti, kad baltas žirgas pats neatjos ir princo neatneš“, – juokavo 48 metų pašnekovė.
Ji su būsimuoju vyru planuoja ramiai įregistruoti santuoką ir per vakarienę su pačiais artimiausiais žmonėmis suvalgyti prabangų tortą. Nei puotos, nei bažnyčios varpų skambėjimo nebus.
Ilgėjosi besąlygiško palaikymo
Prieš daugiau kaip 10 metų išsiskyrusi N.Trinskienė prisipažino, kad nerimavo, kaip ji jausis, kai gyvenimo ritmas, tempas, sprendimai priklausys ne tiktai nuo jos pačios, bet ir nuo kito žmogaus.
Vis dėlto paaiškėjo, kad viskas yra įmanoma.
„Vienatvės grėsmė buvo stipresnė ir baisesnė negu tai, kad teks prie kažko taikytis. Tai smagu! Netgi nesitikėjau, kad taip gali būti – kad jausiuosi tokia laiminga, kokia, atrodo, niekad nebuvau“, – džiaugsmu spinduliavo pašnekovė.
Iš savo būsimojo vyro ji jaučia paramą, besąlygišką palaikymą visose situacijose. Ir būtent šio jausmo ji buvo labai pasiilgusi.
Kol kas moteris nekeis savo pavardės, tai padarys vėliau.
Prierašas po nuotrauka:
J.Petrylienė (kairėje) ir N.Trinskienė iš naujo susikūrė savo laimę. Asmeninio albumo nuotr.
