Per karantiną nedarė jokios pertraukos
Kupiškio meno mokykloje dailės mokosi beveik šimtas įvairaus amžiaus vaikų.
Dailės mokytoja Rita Laskauskienė džiaugiasi, kad daugelis jų demonstruoja ryškų talentą. Yra tokių auklėtinių, kurie jau turi aiškiai matomą braižą, stebina kūrinių savitumu ir išskirtinumu.
Anot pedagogės, jų auklėtiniai nuolat dalyvauja gausybėje konkursų, pelno įvairių nominacijų. Jei neparsiveža aukščiausių įvertinimų, nenuliūsta – juk tai nereiškia, kad talento pritrūko.
„Kartais komisija neįvertina išskirtinumo, bet nėra ko nusiminti – viskas dar priekyje“, – už savo vaikus mūru stoja mokytoja.
Kartu mokosi ir tėvai
Kupiškio meno mokyklos auklėtiniai piešti mokosi ir per karantiną – pertraukos nėra. Mokytoja pasakojo, kad ji su mokiniais susijungia per internetinę programą: visi vieni kitus mato mažuose langeliuose.
„Parašau užduotį, išaiškinu temą. Mažesni dažniausiai piešia iš karto, vyresnieji dar nori pasikonsultuoti, piešia vėliau“, – nuotolinį darbą nupasakoja pedagogė.
Vėliau sutartu laiku atliktas užduotis mokiniai nufotografuoja ir atsiunčia mokytojai.
Pamokos vilioja ir tėvus
„Kartais darbus pristatome tėvams, visuomenei. Tai, ką mokiniai nupiešė per pamokas, dedame į mokyklos feisbuko paskyrą, težiūri, vertina“, – aiškino mokytoja.
Ji džiaugėsi mokyklos kontaktais su mokinių tėvais. Per atsiskaitymus į virtualią pamoką mokytojai kviečia prisijungti ir tėvus, šie tai daro noriai.
Mokytoja šypsodamasi pasakoja, kad jie, dailės pedagogai, kiekvieną pamoką veda kone pratisoms šeimoms, nes dažnai kompiuterio ekraną stebi ne tik mokinys, bet ir suaugusieji.
Būna užduočių, ypač mažesniesiems, kurias mokytojai prašo atlikti ne vieniems, o kartu su tėvais.
„Mokytoja Rimgailė rengė pristatymą „Padovanok Lietuvai šypseną“, ji taip sudėliojo užduotį, kad vaikai su tėvais kartu konstravo besišypsančius veidelius“, – pasakoja pašnekovė.
Jai neatrodo, kad nuotolinis dailės mokymas sumažino vaikų kūrybiškumą, per visas klases nubyrėjo tik viena moksleivė, visi kiti kaip gyvai lankė pamokas, taip tebesimoko ir virtualiai.
„Pasitaiko ir aptingstančių, bet didžioji dalis mūsų mokinių kupini entuziazmo“, – tvirtino mokytoja.
Net šventę dukrai surengė
Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos ir Meno mokyklos auklėtinės 17-metės Orintos Aleknaitės kūrybiniai gebėjimai prieš metus respublikiniame natiurmortų konkurse buvo įvertinti pagrindine premija.
Kraštietės tapytojos Veronikos Šleivytės vardo konkursą organizavo Kupiškio etnografijos muziejus. Kūrinius jam siuntė visos šalies menų mokyklų auklėtiniai.
„Kai laimėjau, tėvai labai džiaugėsi, mama ta proga net suorganizavo kuklią šventę“, – mergina laiminga, kad iš artimųjų sulaukia didelio palaikymo.
Ji įvertina ir tai, kad tėvai negaili pinigų dailės priemonėms, o kai pati aptingsta ir nebenori prie dažų prisiliesti, šeima iš karto įjungia „skatinimo programą“.
„Kai nuolat domisi, klausia, ką piešiu, ką naujo sugalvojau, nėra kaip ir besimuliuoti“, – juokiasi mergina.
Pastūmėjo dar mažą
Ji prisimena, kad būdama maža labai mėgo piešti gyvūnus, dažniausiai arklius.
„Ne ne, ant sienų ir baldų nepiešiau, buvau geras vaikas, bet dabar vieną kambario sieną esu išpaišiusi debesėliais“, – linksmai pasakoja ji.
Kad tas piešimas nėra vien vaikiška pasaulio suvokimo išraiška, pastebėjo Skapiškio pagrindinės mokyklos dailės mokytoja Lina Riaubienė ir rekomendavo menų mokytis rimčiau.
„Labiausiai patinka piešti spalvotais pieštukais, mėgstu realistinius piešinius, stengiuosi, kad daiktas būtų kuo panašesnis į natūralų“, – aiškina O.Aleknaitė.
Kita jos pamėgta kūrybos sritis – aplikaciniai koliažai. Mergaitė juos sukuria iš įvairiausių iškarpų ir popieriaus skiaučių.
Spėjo ir nusifilmuoti
O.Aleknaitė išbandė ir artistės duoną. Ji lanko Skapiškio vaikų teatro studiją, kuriai vadovauja žinoma šalyje režisierė Vita Vadoklytė.
Porą metų moksleivė filmavosi rašytojo ir kino režisieriaus Vytauto V.Landsbergio kuriamuose paaugliams skirtuose trumpametražiniuose filmukuose. Ją filmų kūrėjui rekomendavo V.Vadoklytė. Kūrybiniame procese dalyvavo moksleiviai iš visos Lietuvos.
„Teko prisiliesti prie visko – patys redagavom, vaidinom ir netgi filmavom“, – džiaugėsi kupiškietė.
Jaunoji dailininkė pasakoja ir apie dar vieną pamėgtą sritį – garsių žmonių portretų kūrimą. Tai ne tik veido bruožai – per portretą piešėja stengiasi perduoti ir asmens dvasinį pasaulį, užsiminti apie jo aplinką.
Vienas iš tokių jos kūrinių yra įspūdingas Jono Meko portretas.
„Gebėjimų tikriausi įgijau ne dėl kažkokio įgimto talento, o per nuolatinį intensyvų darbą“, – dar paaiškina.
Dabar O.Aleknaitė visa galva įsitraukė į Meno mokyklos pasiūlytą konkursą, kuriam darbus reikia kurti ne įprastais dažais ar pieštukais, o panaudojant kavą ir arbatą.
Pateko ir į „Drugelio širdį“
„Kai vaikas gabus, tai gabus visaip“, – apie savo auklėtinę sako Skapiškio teatro studijos vadovė Vita Vadoklytė.
Ji mena, kad O.Aleknaitė pirmą kartą į sceną užlipo būdama antrokė. Tada režisierė statė Ramutės Skučaitės pjesę „Mergaitė ieško pasakos“, dairėsi pagrindiniam vaidmeniui tinkamos artistės.
„Orinta ir buvo kaip tik tokia mergaitė, labai natūrali, nuoširdi, tikra“, – prisimena savo atradimą.
Sako greit įsitikinusi, kad pasirinko teisingai – mažoji artistė pasirodė gabi, labai pareiginga ir atsakinga.
Vėliau mergaitė pradėjo lankyti ir dailės pamokas Kupiškio meno mokykloje, bet teatro studijos neapleido, vaidino dar ne viename pastatyme.
Gabią auklėtinę ji pasiūlė į V.V.Landsbergio organizuojamas kūrybines stovyklas. Kupiškietė ten buvo pastebėta, kelias vasaras iš eilės gavo vaidmenų trumpametražiuose filmuose.
Režisierė juokauja, kad dabar, per karantiną, ir jiems patiems iš teatro teko pereiti į kiną, nes skapiškiečių artistų veikla rodoma vaizdo būdu.
„Neseniai ruošėm medžiagą teatro dienai, Orinta čia pritaikė vaizduojamąjį meną – sukūrė gražų plakatą. Juo pasakė, ką mano apie teatrą ir kokią vietą jis užima jos gyvenime“, – džiaugėsi režisierė.
„Teatras išmokė ne bėgti nuo problemų, o jas spręsti“, – kūrinyje užrašė O.Aleknaitė.
V.Vadoklytės vaikų teatro studija dabar virpančiomis širdimis laukia rudens, režisierės Inesos Kurklietytės filmo „Drugelio širdis“ premjeros. Jame vaidina net 11 skapiškiečių, tarp jų ir O.Aleknaitė.
Filmavimas vyko praėjusią vasarą, tarp karantinų. V.Vadoklytė su savo auklėtiniais savaitę gyveno filmavimo aikštelėje. Didžioji dalis veiksmo, kur dalyvavo skapiškiečiai, vyko Josvainiuose, keletas scenų filmuota Kėdainiuose.
Kosminis laivas nurungė kitus
Guostei Vaičiūnaitei 16 metų, Kupiškio meno mokyklą ji jau baigė. Rudenį iš Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos mergaitė planuoja pereiti mokytis į Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnaziją.
Kupiškio dailės pedagogai joje įžvelgia didelį kūrybinį potencialą – moksleivės darbai itin įdomūs ir brandūs, jos mėgstamiausia sritis – grafika.
Prieš pandemiją vyko tarptautinis konkursas Estijoje, jo tema buvo kosminiai aparatai. G.Vaičiūnaitė tapo laureate. Konkursui ji nusiuntė savu stiliumi nupieštą kosminį laivą.
Per visą Meno mokyklos laiką ji nuolat dalyvaudavo įvairiose konkursinėse parodose, pelnydavo įvairių įvertinimų.
„Buvo keli kartai, kai norėjau palikti dailės mokyklą ir su menais baigti, bet mama nė už ką nesutiko, žinojo, kad turiu gebėjimų, ir nenorėjo, kad juos švaistyčiau vėjais. Dabar esu dėkinga, kad nepasidavė mano neapgalvotiems įgeidžiams“, – atskleidžia šiaip jau labai kukli ir nekalbi mergina.
Autografas
„Dabar esu dėkinga mamai, kad nepasidavė mano neapgalvotiems įgeidžiams.“ (G.Vaičiūnaitė)
„Teatras išmokė ne bėgti nuo problemų, o jas spręsti.“ (O.Aleknaitė)
Prierašai po nuotraukomis:
1. G.Vaičiūnaitė jau baigė Kupiškio meno mokyklą, toliau mokytis dailės ji planuoja Panevėžyje.
2. Šis G.Vaičiūnaitės kosminis laivas laimėjo konkursą Estijoje.
3. O.Aleknaitės nupieštas J.Mekas yra visai kitoks, nei įprastai vaizduojamas.
4–5. G.Vaičiūnaitės grafiški piešiniai labai kruopštūs, pilni paslapčių, nenusileidžia profesionalų kūrybai.
"Panevėžio kraštas", 2021 04 03