Pamatė tuščią lizdą
Drąseikių kaime netoli Biržų gyventojai išvydo liūdną reginį – gandralizdyje gulėjo negyvas gandras. Prieš tai žmonės matė jame įsikūrusią sparnuočių porą. Kai vienas paukštis nugaišo, kitas išskrido.
Gandrai lizdą buvo sunešę ant elektros stulpo, tad prireikė ugniagesių pagalbos. Atrėmę kopėčias vyrai nukėlė gaišeną. Ją tyrimui išsivežė veterinaras.
Akivaizdžių mirtinų sužeidimų, kaulų lūžių nesimatė, tad įtarta, kad gandrą pakirto paukščių gripas. Bet mėginius ištyrę ekspertai šios ligos nenustatė.
„Kodėl paukštis nugaišo, sunku pasakyti. Mes atsakingi už virusines ligas ir tokių mirčių netiriame“, –
teigė Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė Aistė Prielgauskaitė.
Paukščių gripas žmonėms nėra mirtinas, bet sparnuočiams ši liga nepagydoma. Užsikrėtę paukščiai nugaišta greitai. Pavojus užsikrėsti ir naminiams paukščiams padidėja pavasarį bei rudenį, kai prasideda migracija. Pakeliui į šiltuosius kraštus ir atgal tiek smulkūs, tiek stambūs sparnuočiai taikosi nutūpti į sodybų teritorijas ir palesti šeimininkų naminiams paukščiams papiltų grūdų.
Laukia daug pavojų
Aplinkos apsaugos departamento atstovė Laima Grižaitė teigė, kad neretai paukščių žūtį lemia žvejų palikti žvejybos valai ir kabliukai. Sparnuočiai įsipainioja į valus bei kitus virvagalius, o tie, besivilkdami iš paskos, už bet ko užkliūna.
Iš tokių spąstų paukščiai neįstengia ištrūkti ir žūsta nuo bado bei troškulio.
„Neseniai pačiai teko su tokiu atveju susidurti. Tėvų sodyboje radau ant medžio šakos kabantį galva į plastikinės virvės galą įsipainiojusį negyvą varnėną.
Negalėdamas ištrūkti paukštis blaškėsi, kol pasikorė“, – tvirtino tarnybos atstovė.
Pasitaiko, kad paukščiai praryja žvejų paliktus kabliukus, paskui ilgai kankinasi, kol nugaišta.
Kaune įsikūrusio Laukinių gyvūnų globos centro atstovė Adelė Račylaitė priminė, kad paukščiai gali nugaišti ir dėl natūralių priežasčių.
„Žūtį gali lemti tiek amžius, tiek oro sąlygos“, – priminė ji.
Neretai sparnuočiai nugaišta sulesę apnuodytą graužiką.