Tik politikus pakeis kiti
Kultūrinė galia yra stipresnė už politinę, kai sprendžiamas tautos ir asmeninis likimas. Pagarba kultūrai yra lemiamas dalykas, raktas, kaip išsaugoti tikėjimą valstybe.
Apie tai pirmojoje Aukštaitijos kultūros asamblėjoje, vykusioje „Stasys Museum“ kino salėje, kalbėjo panevėžietis filosofas, apžvalgininkas Paulius Gritėnas.
Į asamblėją atvyko daugelio Aukštaitijos rajonų atstovai, daugiausia – kultūros darbuotojai. Kai kam vietos liko tik ant laiptelių, nes salė buvo pilnutėlė.
P.Gritėnas pasakojo susirinkusiesiems, kad su tėvu žiūrėjo prancūzams skirtą dokumentinį filmą apie Lietuvos partizanus, jame buvo kadrų ir iš Sausio 13-osios.
Didžiulį įspūdį filosofui padarė kadras, kuriame prieš sovietų kareivius, suvežtus iš „draugiškų“ respublikų ginti nežinia ko ir įsikibusius į savo ginklus, stovintys lietuviai tiesiog dainavo partizanų dainą. Būtent taip jie apgynė savo laisvę.
Jis apgailestavo dėl dabartinės politinės situacijos, kai valdantiesiems kur kas svarbesnė energetika, o kultūrai vadovauti paskiriamas žmogus, neišmanantis apie kultūros reikalus ir darantis šiai sričiai gėdą.
Filosofas kvietė kultūros darbuotojus burtis ir įrodyti, kad kartu jie stiprūs.
„Visus politikus galima pakeisti kitais, o jūsų darbo nepadarys niekas kitas“, – drąsino jis susirinkusiuosius.
Nebeturi, ką prarasti
Apie didžiausius sunkumus ir bėdas pasisakę renginio dalyviai daugiausia skundėsi tuo, kad jaučiasi persekiojami vietos valdžios ir galimo išmetimo iš darbo.
Biržietė Reda Kučinskaitė prisipažino bijojusi viešai prabilti, nes dirba gide savivaldybės įstaigoje. Antra vertus, ji nebeturinti ir ko prarasti.
„Jeigu mūsų miestas augs kultūrine prasme, tai šansą ir aš turėsiu. O jei nepabandysiu, gal vėliau labai gailėsiuosi“, – atviravo kalbėtoja.
Biržietė įvardijo pagrindines bėdas, viena jų – rajonas neturi kultūrinės strategijos, nėra vadybos. Įstaigos numato renginius, bet ilgalaikių planų neturi. Be to, renginiai įstaigose vyksta tuo pačiu metu, netgi tą pačią valandą, ir kultūros mėgėjų grupelė pasiskirsto į dvi grupes.
„Susidaro vadinamieji burbulai, kas kurią įstaigą labiau palaiko“, – aiškino gidė.
Ji apmaudavo ir dėl neprofesionalaus požiūrio į kultūrą. Nerimą sukėlė politinė kampanija per rinkimus, kai prasto lygio „popsas“ buvo įvardijamas kultūros renginiais, koncertais.
Jungtis į Kultūros asamblėją panoro labai mažai biržiečių, ir dabar pagrindas tėra 5 žmonių grupelė, tad R.Kučinskaitė pakvietė kitą Aukštaitijos kultūros asamblėją rengti Biržuose.
Net trina nepalankius įrašus
Rokiškietė rašytoja Lina Matiukaitė taip pat akcentavo, kad jų rajono išrinktieji labai bijo kritikos ir dėl to tampa silpnais prisitaikėliais. Jie netgi stebi savivaldybės socialinius tinklus ir trina nepalankius įrašus.
Ji apmaudavo, kad darbuotojui, kurio nuomonė nesutampa su vadovo požiūriu, gali būti kai kas neleidžiama ar netgi keršijama.
„Dėl savo vertybių jautiesi nepatogiai“, – prisipažino kalbėtoja.
L.Matiukaitė tęsė, kad neteisingas yra požiūris, esą „manęs tai neliečia, nieko nepakeisiu“, nes
kiekvienas turi prisiimti atsakomybę.
Jovita Rutkauskaitė iš Jonavos irgi kalbėjo, kad jų valdžia ant kilimėlio kviečiasi pavaldinius ir „auklėja“ ne tik dėl komentarų, bet ir dėl patiktukų socialiniuose tinkluose. Kai kuriuos opozicionierius užblokuoja dėl viso pikto – kad nesugalvotų kritikuoti.
Įtartinai atrodo konkursai, kai laimėtojas surenka neįtikėtinai daug balų, naujai sukuriamos vadovų pareigybės arba kam nors iš savųjų saugomos darbo vietos, net konkursas specialiai neskelbiamas.
„Su baimės jausmu gyvena daugelis, todėl bandome situaciją imti į savo rankas“, – užbaigė kalbą.
Patogumo kaina – nemaloni
Pasvalietė režisierė ir rajono tarybos narė konservatorė Asta Simonaitė sakė, kad jų rajoną valdo konservatoriai, darbuotojai mobingo nepatiria.
Ir pridūrė: išskyrus porą palyginti nereikšmingų atvejų, kai atvažiuojant kultūros ministrei buvo paprašyti nukabinti plakatą „Šalin rankas!“, dar buvęs ir Seimo narės bandymas atverti akis. Kokios Seimo narės ir apie kokį jos bandymą atverti akis, kalbėtoja nepasakė.
Pasvaliečius ji suskirstė į tris grupes. Pirmieji – tai palaikantys, kurie dalyvauja renginiuose ir išsako savo nuomonę. Antri – neigiantys, šie paprastai nematomi, bet aršiai besireiškiantys socialiniuose tinkluose. O treti – abejingieji ir jie veikiausiai nulems ateitį.
Dėl pastarųjų, dirbančių švietimo ir kultūros srityse, A.Simonaitei yra skaudžiausia, nes jie atrodo kaip žmonės, patekę į spąstus
„Manydavome, kad politika yra nešvarus reikalas. Taip buvo patogu, bet dabar matome to patogumo kainą – valdžia atiteko ne patiems protingiausiems“, – apibendrino režisierė.
Renginį vedęs iš Panevėžio kilęs žurnalistas, politikos apžvalgininkas Donatas Puslys prisiminė, kaip per rinkimų debatus 90 procentų kandidatų gyrė merą. Kiti sakė, kad galėtų dirbti geriau nei meras, bet jo irgi nekritikavo. Ir tik vienas kandidatas kalbėjo kritiškai, aštriai, o po debatų paaiškino, kad gali laisvai kalbėti, nes niekas iš artimųjų nedirba biudžetinėje įstaigoje. Apie kokį rajoną kalba, jis nepasakė.
Žiūrime, ar valdžia ploja
Panevėžio rajono Ramygalos kultūros centrui beveik du dešimtmečius vadovavusi Loreta Kubiliūnienė stebėjosi, kad išrinktieji politikai vis rengiasi gelbėti regionus, sudaryti kažkokius darinius, spręsiančius, kas regionams yra geriau.
Ji priminė kuriozišką situaciją, kaip Seime darbo grupė svarstė, kiek litrų vandens per parą gali išgerti karvė. Nusprendė, kad 8 tonas.
„Nežinoti yra normalu, bet jeigu neišmanai, tai reikia klausti žinančiųjų. Pavojingai plinta gretos gelbėtojų, nežinančių, ką gelbėti“, – nerimavo moteris.
Ji tęsė, kad valdžia „gelbėja“ kultūrą, neįtraukdama vietos darbuotojų, o tai jai tolygu nusikaltimui.
„Išmokome susitaikyti su mažomis neteisybėmis. Net plodami žiūrime, ar valdžia ploja. Bet žinau, kad nebenoriu taip gyventi, nebebijau. Gelbėjimas be sutikimo nėra gelbėjimas, diskusija iš stipriojo pozicijų nėra diskusija. O karas nėra operacija“, – užbaigė panevėžietė.
Apie mobingą – nekonkrečiai
„Valdančiųjų veiksmai mums atrodo grėsmingai“, – kalbėjo jaunimui atstovaujantys panevėžiečiai – studentė Rugilė Jakubaitytė ir Juozo Miltinio dramos teatro aktorius Joris Zaliauskas.
Jie paralelę nutiesė su Vengrija, Slovakija, Sakartvelu, kur vyrauja cenzūra ir autokratija.
Jaunuoliai sakė matantys tuos pačius veiksmus: institucijų diskreditavimą ir kiršinimą, Kultūros ministerijos mainus ir nekompetentingo ministro paskyrimą, buldozeriu stumiamas LRT pataisas, aktyvios visuomenės dalies ir žurnalistų menkinimą, politiko atsakomybės nebuvimą.
„Tose šalyse nebepavyksta nieko pakeisti, todėl mums reikia veikti, kol dar ne vėlu“, – įspėjo R.Jakubaitytė.
J.Zaliauskas akcentavo, kad vyresnės kartos kultūros įstaigų vadovai nuvertina jaunus kūrėjus, pašiepia jų idėjas, nesileidžia į dialogus, taiko mobingą, priekabiauja. Tačiau vaikinas nieko konkrečiai neįvardijo, nepasakė, ar taip vyksta ir Panevėžyje.
Jis vėlgi apskritai kalbėjo, kad negalima laukti, kol ateis gražesnis rytojus, nes pats savaime jis neateis, jį patiems sukurti reikia.
„Stasys Museum“ vadovė Vaida Andrijauskaitė ir Edukacijų skyriaus vadovas Vilius Vaitiekūnas pabrėžė, kad muziejus pasirengęs dalintis resursais.
Nesusitapatins su pabaisomis?
Vienas iš Kultūros asamblėjos iniciatorių režisierius panevėžietis Aleksandras Špilevojus, cituodamas filosofą Frydrichą Nyčę, įspėjo netapti tokiomis pat pabaisomis, su kuriomis dabar kovojama, nesusivilioti jų naudojamomis priemonėmis.
„Kai ilgai žvelgi į bedugnę, bedugnė ima žvelgti į tave“, – tęsė kūrėjas.
Jis pažadėjo, kad situacija šalyje bus stebima ir atsakui bus imamasi teisingų, demokratiškų veiksmų.
Režisieriaus siūlymu renginio dalyviai vieningai patvirtino Aukštaitijos kultūros asamblėjos iniciatyvinę grupę iš 10 narių, atstovaujančių skirtingiems miestams ir miesteliams. Tai: Vaida Andrijauskaitė (Panevėžys), Rugilė Jakubaitytė (Panevėžys), Reda Kučinskaitė (Biržai), Kęstutis Kumža (Pakruojis), Lina Matiukaitė (Rokiškis), Asta Simonaitė (Pasvalys), Vilius Vaitiekūnas (Panevėžys, Pakruojis), Aleksandras Špilevojus (Anykščių rajonas), Sonata Veršelienė (Utena), Joris Zaliauskas (Panevėžys).
Tikslas – išsaugoti laisvę
Renginyje dalyvavo Lietuvos kultūros asamblėjos atstovai režisieriai Karolis Kaupinis ir Jonas Tertelis. Jie paaiškino, kad pastaruoju metu buvo pritilę todėl, kad su žurnalistais rengė mitingus dėl LRT pataisų sustabdymo.
„Sąjūdžio tikslas buvo atkurti valstybės nepriklausomybę, Kultūros asamblėjos – ją išsaugoti“,– kalbėjo K.Kaupinis.
Jiedu siūlė dalyviams išsikelti įveikiamus tikslus, sukurti viešą terpę, kur žmonės galėtų rinktis, nebijoti kalbėti ir nepalikti vienų tų, kuriems valdžia grasina. Taip pat žadėjo skatinti rinkimuose balsuoti jaunimą.
LRT žurnalistas Jonas Deveikis įspėjo, kad pakeistas generalinis vadovas atves savo komandą. Drastiško pokyčio galbūt nebus, neatsiras propagandinių laidų, bet gali būti veikiama labai subtiliai – vienų temų neliks, kitos atsiras.
Jis pasidžiaugė, kad šiuo metu pagal spaudos laisvės indeksą Lietuva yra 14-a, o Kultūros asamblėjai palinkėjo neužgesti.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Į pirmąją Aukštaitijos kultūros asamblėją Panevėžyje susirinko pilna salė dalyvių. Renginį vedęs 2. D.Puslys vieną po kito kvietė pasisakyti atvykusius rajonų atstovus.
3. K.Kaupinis (stovi) ir A.Špilevojus lygino, kad Kultūros asamblėja panaši į Sąjūdį, o jos tikslas – išsaugoti valstybės nepriklausomybę.
4. L.Kubiliūnienė stebėjosi valdžių kėslais „gelbėti“ kultūrą regionuose, bet į procesą neįtraukiant vietos darbuotojų.
5. L.Matiukaitė mano, kad kiekvienas gali kažką keisti.
6. R.Jakubaitytė ragino vienytis ir veikti, kol dar nevėlu.
7. R.Kučinskaitė išdrįso kalbėti, nes nebeturi ko prarasti.
8. A.Simonaitė bijo, kad ateities nelemtų abejingieji.
9. P.Gritėnas ragino dalyvius burtis ir būti stiprius.
Astos Zavackienės ir L.Rušėnienės nuotraukos
