Okupantai atkakliai medžiojo drąsųjį civilių gelbėtoją

Gelbėjo kitus, bet žuvo pats

„Aš žinau, kad jie mane medžioja, nori likviduoti už tai, ką darau ir kalbu apie okupantus. Bet neišsižadėsiu išvykų evakuoti civilius iš fronto zonos, nesugebu būti abejingas tų žmonių ašaroms. Labiau saugausi, neviešinu planų, tikiuosi, kad viskas bus gerai“, – taip prieš kelis mėnesius per interviu Ukrainos televizijai kalbėjo Charkivo visuomenininkas Viačeslavas Ilčenka.

Tačiau pirmąją Kalėdų dieną trisdešimtmetis vyriškis, dviejų vaikų tėvas, žuvo rusų dronui pataikius tiksliai į tą vietą mašinoje, kurioje jis sėdėjo. Du drauge važiavę kiti savanoriai patyrė skeveldrinius sužeidimus, tačiau jų gyvybei pavojaus nėra.

2022 metų vasario 24 d. Rusijai pradėjus plataus masto karą, Viačeslavas nusprendė gelbėti į fronto zoną patekusius civilius ir tam Charkive įkūrė organizaciją „Nepalaužiami“. Buvo drąsus, vyko į pačias pavojingiausias vietas.

Pafrontėje paprastai pasilieka pavieniai senyvi žmonės, kitur neturintys artimų giminių bei lėšų persikelti.

Kalėdų dieną Viačeslavas vyko į griuvėsiais pavirtusį Konstantinovkos miestą Donecko regione pargabenti sužeisto senolio, bet žuvo pats.

Sekmadienį jo karstą į Charkivo kapinėse esančią Didvyrių alėją lydėjo drąsuoliai visuomenininkai bei šių išgelbėti žmonės.

Į pafrontę gelbėti gyventojų vyko ir šventikas

Viačeslavo žūtis mane labai sukrėtė. Su juo susitikęs nebuvau, tačiau lapkritį kalbėjomės telefonu, prašiausi kartu vykti į evakuaciją, kai sausį vėl atvyksiu į Charkivą.

Su Viačeslavu patarė susipažinti ir aprašyti šį drąsų savanorį šventikas Oleksandras Petrenka, su kuriuo praėjusį pavasarį vykau gelbėti civilių iš degančio Uhrojidivo kaimelio Sumų regione.

Minėta kelionė į Uhrojidivą galėjo tapti paskutine ir man su šventiku. Gerai įsiminiau tą dieną – tai buvo kovo 23-ioji, metas, kai Rusijos kariai išstūmė iš Rusijos Kursko srities ukrainiečius karius ir keršydami už įsiveržimą be gailesčio bombardavo visus pasienio kaimus.

Rusai buvo nusprendę keliolikos kilometrų pasienio ruožą paversti pilkąja zona – sugriauta teritorija. Bombų išsigandę civiliai paniškai bėgo iš ten mašinomis, dviračiais, pėsti. Senesnių ar vienišų gelbėti vyko savanoriai visuomenininkai, vienas jų buvo šventikas Oleksandras.

Kaimas yra už septynių kilometrų nuo Rusijos, tačiau kai kur kelias priartėdavo perpus arčiau. Pamačius, kad paskutinis ukrainiečių karių patikros postas yra susprogdintas, o ant asfalto driekiasi kraujo dėmės, nugara perbėgo šiurpuliukai. Jie atsinaujino ir priartėjus prie kaimo, nes šis neseniai buvo bombarduotas raketomis ir trijose vietose liepsnojo didžiuliai gaisrai.

Sustojus prie biologijos mokytojos Lenos namo ir ėmus nešti iš jo į mašiną šeimai svarbius daiktus, virš mūsų galvų pakibo priešo dronas. Šventikas bėgo slėptis į kiemą, o aš sustingau po artimiausiu dar nesulapojusiu medžiu ir meldžiau nežudyti.

Po kurio laiko dronas nuskrido, o mes išvykome į už keturiasdešimties kilometrų esančius Sumus. Mikroautobuso kabinoje drauge sėdėjusi pensininkė mokytoja Natalija beveik visą kelią raudojo. Verkė ir iš baimės, ir sukrėsta žinios, kad per bombardavimą gretimame kaime žuvo jos mėgtas mokinys.

Šventikas po to dar kelias savaites kasdien vyko į pafrontės kaimus parvežti civilių, o aš nusprendžiau, kad Sumai tapo per daug pavojinga vieta, tad ten išbuvęs pusantro mėnesio, grįžau į Charkivą.

Per Kalėdas – aktyvūs karo veiksmai

Tai, kad okupantai žudo civilius evakuojančius aktyvistus, Ukrainoje nieko nebestebina, mat priešai „medžioja“ ir medikus, gaisrininkus, policininkus, elektrikus, paštininkus, žurnalistus. Kasdien žūva ir toli nuo fronto esantys civiliai. Jų žuvo ir per šiemetines Kūčias bei Kalėdas, greičiausiai žus ir per Naujųjų metų sutiktuves, nes Maskva nesutinka nutraukti ugnies net vykstant taikos deryboms.

Rusijos kariai per šv. Kalėdas ne tik kad nesumažino, bet suaktyvino karo veiksmus. Fronte vyko didžiuliai mūšiai, okupantai tyčia sprogdino strateginius objektus, kad civilių namuose nebūtų elektros, vandens ir šilumos, o žmonės iš nevilties reikalautų prezidento pasirašyti taiką Maskvos primestomis sąlygomis.

Trečią Kalėdų dieną į Ukrainos oro erdvę įsiveržė šeši šimtai Rusijos dronų bei raketų, dauguma jų puolė Kyjivo apylinkėse esančius energetinius objektus. Po sprogimų beveik visi 3,5 milijono sostinės gyventojų liko be elektros.

Neabejojama, kad sutikdami Naujuosius Metus Kyjivo gyventojai elektrą savo namuose geriausiu atveju turės tik kelias valandas per parą, o labai aukštuose namuose teks gyventi be vandens, nes jam pakelti reikalinga elektra.

Derybos aiškumo dėl taikos neatnešė

Mūšių fronte suaktyvėjimą karo ekspertas Ihoris Lucenka radijuje Suspilne aiškino tuo, kad prieš sek-madienį JAV vyksiantį prezidento D.Trampo susitikimą su Ukrainos vadovu V.Zelenskiu Maskva siekė pademonstruoti, jog sėkmingai veržiasi pirmyn. Šeštadienį Maskva pranešė, kad jos kariai užėmė Siversko miestą ir baigia okupuoti strategiškai svarbią Huliaipolės gyvenvietę.

Kitą dieną V.Zelenskiui vykstant pas D.Trampą, Ukrainos karo vadovybė išplatino pareiškimą, kuriame apkaltino Maskvą skleidžiant melą, nes Huliaipolę kontroliuoja Ukrainos kariai.

Per Kalėdas pasisakydami Kyjivo ekspertai neturėjo vieningos nuomonės dėl karo pabaigos. Vieni vylėsi, kad 2026 metais bus pasirašyta taikos sutartis ir prasidės Ukrainos atstatymo darbai, tačiau kiti, ypač kariškiai, spėjo, jog karas tęsis dar kelerius metus.

Sekmadienį JAV pasibaigusios D.Trampo ir V.Zelenskio derybos aiškumo dėl taikos neatnešė, fronte mūšių nesumažėjo, karių ir civilių kraujas liejasi toliau.

Prierašai po nuotraukomis:

1. Šventikas Oleksandras Petrenka baisėjosi okupantų veiksmais.

2. Mokytoja Lena verkdama dėkojo šventikui Oleksandrui Petrenkai ir man už tai, kad išvežėme jos šeimą iš „pragaro“.

3. Viačeslavas Ilčenka rizikavo išveždamas iš fronto zonos civilius.

4. Ukrainiečių karių patikrinimo postą rusai susprogdino.

5. Uhrojidivo kaimas po okupantų sprogdinimų skendėjo ugnyje ir dūmuose.

6. Viačeslavas Ilčenka palaidotas Charkivo kapinėse, Didvyrių alėjoje.

E.Butrimo nuotraukos