Praleido du ar tris kartus
Pasvalio rajone, Ustukiuose, gyvenantis 71 metų Zenonas Balčiauskas kruopščiai rengėsi, kaip ir kasmet, dalyvauti tarptautiniame pagarbos bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“. Šiuo renginiu pagerbiami per kruvinuosius Sausio 13-osios įvykius žuvę ir sužeisti laisvės gynėjai.
Prieš 35 metus beginkliai žmonės sugebėjo nuo okupantės Rusijos apginti savo laisvę, bet tai pareikalavo ir aukų, todėl praėjus lygiai metams Vilniuje pradėtas organizuoti šis bėgimas.
Dalyviai renkasi prie Antakalnio kapinių, padeda gėlių ant žuvusiųjų kapų ir bėga 9 kilometrus iki Televizijos bokšto.
Z.Balčiauskas jame bėga kasmet, nedalyvavo tik du ar tris kartus, ir tai – dėl svarbių priežasčių.
„Ir tuomet Lietuvos laisvė buvo svarbi, ir dabar turėtų būti tokia pat svarbi. Jei tai būtų uošvei skirtas bėgimas, dar pagalvočiau, ar dalyvauti, bet čia tiesiog negali rinktis“, – ištarė pasvalietis, paklaustas, ką jam reiškia šis bėgimas.
Deja, bet netrukus pašnekovas sužinojo liūdną žinią, kad šiemet vietoj bėgimo jo šeimai teks vykti į žmonos giminaičio, jiems brangaus žmogaus, laidotuves.
Naujienos buvo aukso vertės
Z.Balčiauskas prisiminė, kokios neramios mintys ir slogios nuotaikos užplūdo lemtingąjį sausį prieš 35 metus. Kas tik galėjo, rinkosi į būrius ir autobusais vyko į sostinę ginti Televizijos bokšto ir parlamento. Kiti būriavosi savo miestuose, prie strategiškai svarbių objektų.
Pašnekovas tuo metu dirbo ir išvažiuoti negalėjo. Tais laikais retas turėjo nuosavą automobilį, o mobiliųjų telefonų išvis nebuvo, todėl kiekviena naujiena iš sostinės buvo kone aukso vertės.
Jis pamena, koks siaubas apėmė likusiuosius Pasvalyje išgirdus, kad prie Televizijos bokšto tankai traiško taikius gyventojus, kad okupantai automatų buožėmis daužo žmonėms galvas, kad sužeistieji greitosiomis skubiai gabenami į ligonines.
O matant filmuotą medžiagą, ypač kai televizijos diktorė Eglė Bučelytė praneša girdinti stiprius sprogimus, nuo kurių dreba pastato sienos, ir dabar kūnu šiurpuliai nubėga.
Tuomet pasvaliečiai dar nežinojo, kad rusų tankas sunkiai sužalojo ir jų kraštietę Loretą Tručiliauskaitę, vėliau – Šlekienę. Ji išgyveno, bet jos draugei bendravardei Loretai Asanavičiūtei tai buvo paskutinė gyvenimo naktis. Apie tai „Panevėžio kraštas“ jau rašė.
Čempionai lengvai negimsta
Laisvės gynėjų atminimą pagerbiantį bėgimą sumanė Lietuvos bėgikų mėgėjų asociacijos prezidentas Romas Bernotas.
Z.Balčiauskas prisiminė, kad iš pradžių dalyvių buvo nedaug. Bet po to prisijungė policininkai, ugniagesiai, sportininkai, bėgimo entuziastai. Ir netrukus ėmė rinktis tūkstančiai dalyvių, renginys tapo masinis.
Pasvalietis ne tiktai pats dalyvauja šiuose bėgimuose, bet, dirbdamas kūno kultūros mokytoju ir treneriu, dar veždavo savo mokinius, taip pat – jaunuosius šaulius.
Paklaustas, kaip vaikams paaiškindavo Sausio 13-osios prasmę, pašnekovas tikino, kad jaunieji sportininkai apie tai sužino mokykloje ir savo šeimose.
Mokyklose, ant palangių, kasmet dega atminimo žvakutės, primenančios, kad „Atmintis gyva, nes liudija“.
Jis vaikų nebetreniruoja nuo praėjusio pavasario, bet auklėtinių pasiekti aukšti rezultatai džiugina labiau nei paties laimėjimai. Buvusių mokinių sutinka ir per šį bėgimą.
Z.Balčiauskas sakė, kad ugdant sportininkus prireikia ir griežtesnio žodžio, nes čia disciplina yra būtina.
„Čempionai lengvai negimsta. Bet ir po kurio laiko sulaukiu padėkų“, – kalbėjo vyriškis.
Buvo neregio vedliu
Nubėgti 9 kilometrus pasvaliečiui nėra sunku, tai esąs saldainiukas. Tik atstumas į kalną pareikalauja daugiau jėgų, bet ne tik iš jo, o ir iš jaunų bėgikų.
Prieš tris dešimtmečius jis patekdavo į pirmą dešimtuką, o dabar bėga savo tempu.
Išskirtinis bėgimas buvo, kai mėgėjų bėgikų klubui priklausantis neregintis narys Zigmantas Rimkus paprašė būti jo vedliu. Pastarojo pareiga – laikant virvę bėgti šalia, sakyti, kada reikės pasukti į kairę ar į dešinę, pastebėti ir įspėti apie priekyje esančias kliūtis – bortelį, šaligatvį, duobę ar akmenį.
Jis gyrė klubo bičiulį už tai, kad šis ne puola į neviltį, ne dejuoja, o sportuoja.
Z.Balčiauskas paprastai dalyvauja ir „Baltijos kelio“ estafetiniame bėgime.
Sportininkai iš trijų Baltijos šalių pasikeisdami įveikia trasą nuo Vilniaus iki Talino per Rygą. Taip jie pagerbia Laisvės troškimo idėją, 1989 metų rugpjūčio 23 dieną subūrusią Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmones į gyvą grandinę. Šia akcija buvo pasmerktas Rybentropo-Molotovo paktas, panaikinęs trijų šalių nepriklausomybę.
Užpernai bėgimas truko ne tris, kaip įprastai, o keturias dienas. Buvo nuspręsta bėgti istoriškai tuo keliu, kuriame stovėjo susikibę trijų Baltijos valstybių žmonės. Trasos ilgis padidėjo apie 80 kilometrų ir iš viso siekė apie 680 kilometrų.
Sportas įauga į kraują
Net 5 dienas trunka taip pat estafetinis bėgimas iš Kauno iki Soldino, kur 1933 metų liepą pakilę iš Niujorko lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas perskrido Atlantą, bet žuvo Pščelniko miške, tuometinės Vokietijos Soldino apylinkėse, dabar – Lenkija.
Įveikdamas tokį maršrutą sportininkas bėga 10 kilometrų, o tuomet lipa į automobilį, kol vėl ateis jo eilė. Naktį visi miega, bet bėgti vėl pradeda vos tik prašvinta.
Z.Balčiauskas jame taip pat dažniausiai dalyvauja.
Jis tikino, kad sportuoti yra visiškai nesunku, tiesiog reikia laikytis režimo. Vėliau taip pripranti, kad treniruotės, varžybos, simboliniai bėgimai įauga į kraują.
Profesionalai treniruojasi kone kasdien su retomis pertraukomis, bet mėgėjai, nesiekiantys rekordų, leidžia sau ir pailsėti.
„Mašiną ir tą retsykiais reikia sustabdyti. Sportuoju su saiku“, – tikino pašnekovas.
Paklaustas, ar bėgimas nekenkia stuburui, jis pasiūlė poliklinikoje paklausinėti skausmais besiskundžiančių žmonių, ar šie sportuoja Iš didžiulio pulko surastum tik vieną kitą, kuris bėgioja.
Bet pridūrė, kad sportuojant reikia save stebėti, avėti tinkamus batus, o šiais laikais jų pasirinkimas tikrai nemažas.
Dar jis šoka Pasvalio folkloro kolektyve „Rags“.
Pasvalietis įkūrė bėgimo mėgėjų klubą „Vėtra“ ir du dešimtmečius jam vadovavo.
Klubo vadovo pareigas perėmusi Jurgita Packevičienė korespondentę patikino, kad Z.Balčiauskas yra puikus bėgikas ir gali didžiuotis savo rezultatais.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Bėgimo mėgėjų klubą Pasvalyje įkūręs ir du dešimtmečius jam vadovavęs Z.Balčiauskas yra puikus bėgikas, galintis didžiuotis savo rezultatais.
2. Z.Balčiausko negąsdina nei karštis, nei šaltis – sportas įaugęs jam į kraują.
3. Pasvalietis ragina bėgioti vaikus ir jaunuolius, nes sportas išmoko disciplinos, režimo. Gyvenime tai labai praverčia.
Asmeninio albumo ir J.Packevičienės nuotraukos
