Juos liejo pravažiuojantis pro patį miesto centrą sunkiasvoris automobilis su didele cisterna. Tos srutos iš vamzdžio, pakabinto ant cisternos, taškėsi į visas puses nemažomis dozėmis, taikėsi ir ant praeivių. Nuo didesnio važiuojančios mašinos krustelėjimo srutos šliūkštelėdavo didele srove tiesiai ant kelio, ir tas balas pervažiuodavo kiti automobiliai.
Kvapas nuo srutų lietaus buvo neapsakomas.
Liko neaišku, kiek kelio srutos taip laisvai liejosi, bet liudytoja panevėžietė teigė, kad bent jau nuo Raudonosios bažnyčios iki J.Basanavičiaus ir Vilniaus gatvių sankryžos – tai tikrai.
Už sankryžos vairuotojas su pagalbininku tai pastebėjo ir sustojo. Nubėgę prie žarnos jie uždarė sklendę ir srutų srautą iškart sustabdė. Tik kalbėti apie tai nepanoro.
Iš užrašo ant automobilio aišku, kad jis priklauso bendrovei „Vidurys“.
