„Kasmet atliekame tokius auditus siekdami išsiaiškinti, ar visos taikomos priemonės yra efektyvios bei kokybiškos – mums svarbu ne tik rūpintis namų atnaujinimu, bet ir įsitikinti, ar viskas juose po atliktų darbų yra gerai. Šįmet pagal nustatytus kriterijus pasirinkome 15 daugiabučių iš skirtingų šalies miestų, tai buvo pastatai iš Alytaus, Biržų, Panevėžio, Prienų, Ukmergės ir Šilalės. Jų statybos metai buvo nuo 1960 iki 1992 m., butų skaičius svyravo tarp 24–100.
Po renovacijos šie daugiabučiai buvo pasiekę B (6) ir C (9) energinio naudingumo klases, 11 iš 15 pastatų išorinės sienos buvo apšiltintos mineralinės vatos izoliacija, kitos alternatyvos buvo polisterinis putplastis ar poliuretano putų izoliacinės plokštės“, – pasakoja APVA Pastatų energinio taupumo departamento Pastatų energinio taupumo projektų įgyvendinimo ir priežiūros skyriaus patarėjas Edvardas Petrauskas.
Analizė buvo atliekama šildymo sezono metu, praėjus ne mažiau nei dvejiems metams po daugiabučių renovacijos, nes tokios sąlygos padeda objektyviai įvertinti šildymo sistemos funkcionavimą.
„Patikrinimo metu buvo atliktas energinis namo auditas, įvertinti techniniai projektai ir įgyvendintų sprendimų kokybė, tai yra darbų bei panaudotų statybinių medžiagų kokybė. Apskritai patikrinimo rezultatus vertiname kaip gerus – energijos taupymo atžvilgiu modernizavimo darbai buvo atlikti kokybiškai“, – sako pašnekovas ir pratęsia, jog patikrinimas parodė, kad realus butų energijos suvartojimas siekia apie 80 kWh vienam kv. m, o tai – geras pasiekimas.
„Atliekant įgyvendintų priemonių ekspertizę paaiškėjo, kad didžiausi šilumos nuostoliai po daugiabučio atnaujinimo yra patiriami dėl pastato vėdinimo – infiltracijos, natūralaus ir mechaninio vėdinimo. Palyginus su viso pastato šilumos nuostoliais, jie vidutiniškai sudarė 50 proc. Palyginimui – nerenovuotuose daugiabučiuose vėdinimo nuostoliai dažniausiai sudaro 15–25 proc. visų pastato šilumos nuostolių. Vis dėlto atnaujinus pastatą šilumos nuostoliai, patiriami per nesandarias sienas, stogą, langus ir kt., sumažėja, tokiu būdu procentiškai vėdinimo nuostoliai padidėja, todėl gyventojai, planuojantys renovaciją, turėtų apsvarstyti ir pasirinkti įsirengti mechaninio vėdinimo įrenginius su šilumogrąža“, – pažymi E. Petrauskas.
Kaip vėdinimas prisideda prie gyventojų sveikatos?
Oro cirkuliacija padeda užtikrinti tinkamą mikroklimatą patalpoje, o tą pasiekti leidžia rekuperacinės sistemos įrengimas.
„Mikroklimatas bute itin priklauso nuo vėdinimo, todėl gyventojai, įsirengę rekuperacinę sistemą, dėl to problemų neturi. Jeigu šios sistemos nėra, gyventojai turėtų susipažinti, kaip tinkamai vėdinti butą, kad mikroklimatas jame būtų tinkamas sveikatai“, – teigia E.Petrauskas.
Per sausas patalpų oras didina įvairių sveikatos problemų riziką: gerklės ir akių dirginimą, ypač paveikiančio kontaktinių lęšių nešiotojus, veido ir rankų odos džiūvimą, apsauginio sluoksnio pažeidimą bei skilinėjimą, taip pat sausas oras dirgina kvėpavimo takų gleivinę, todėl gali susilpnėti imunitetas ir atsparumas peršalimo ligoms.
Lengviausias būdas padidinti drėgmės kiekį patalpose yra oro drėkintuvų naudojimas, tačiau būtina tai daryti atsargiai, nes šaltuoju metų laiku atnaujintuose pastatuose gali susidaryti palankios sąlygos pelėsiui atsirasti.
„Džiaugiamės, kad šios studijos metu nė viename daugiabutyje nebuvo aptikta nei pelėsio, nei perteklinės drėgmės“, – sako E.Petrauskas.
Su analizės išvadomis ir kita aktualia informacija apie daugiabučio modernizavimą gyventojai gali susipažinti APVA internetinėje svetainėje https://modernizuok.apva.lt/
(23PRRR-31)
SKL230