Kad kiek ir būtų nudūręs
Aktyviai socialiniuose tinkluose besireiškianti 24 metų panevėžietė fotografė Klaudija Mackevičiūtė yra įsidėmėtina dėl savo išvaizdos.
Aukštos, gražios, sportiško sudėjimo merginos kūnas gausiai tatuiruotas. Tatuiruotės dengia ir didelę dalį veido bei kaklą. Draugai prie tokio įvaizdžio seniai priprato, o štai matantys ją pirmą kartą apžiūrinėja neatitraukdami akių.
Jau rašėme, kad dėl išskirtinės išvaizdos K.Mackevičiūtė neseniai buvo užpulta ir tik dėl greitos aplinkinių reakcijos išsaugojo gyvybę, nes vyriškis ją puolė su peiliu.
Tąkart nepažįstamas žmogus atėjusią apsipirkti fotografę užkabino „Aibės“ parduotuvėje. Dėjo jai ranką ant peties ir aiškino, kokia bjauri jos išvaizda, atrodo kaip zoninė. Mergina vyro ranką kelis kartus nustūmė, prašė jos neliesti ir nesiartinti, bet tas vis lindo artyn ir agresyviai varė savo.
Galiausiai K.Mackevičiūtė įspėjo, kad trenks jam.
Tie žodžiai iš merginos lūpų lyg žibalas į ugnį, vyriškis vėl uždėjo leteną ir... gavo į nosį.
Išeidamas iš parduotuvės jis pažadėjo merginos patykoti lauke. Pasirodo, kad parlėkė namo, pasiėmė didžiulį virtuvinį peilį ir su juo įlėkė į parduotuvę.
Laimė, kad akimirksniu sureagavo pirkėjai bei parduotuvės apsaugininkai.
Užpuolikas dėjo į kojas, apsaugininkai jį nusivijo, iškvietė policiją.
Atvyko keli ekipažai su tarnybiniu šunimi, užpuoliką surado, dėl pasikėsinimo nužudyti šiuo metu dar vyksta ikiteisminis tyrimas.
Svarbūs trys vardai
Taip atvirai, viešojoje vietoje, su grėsme gyvybei J.Mackevičiūtė dėl savo išvaizdos buvo užpulta pirmą kartą.
Su ja kalbamės neįprastoje vietoje – Panevėžio ligoninės koplyčioje. Šiuo metu K.Mackevičiūtė guli ligoninėje, bet gydytojams leidus atėjo su mumis pabendrauti.
Į rūstoką ir kiek berniukišką merginos išvaizdą imi žiūrėti visai kitaip jai prabilus. Pašnekovės balsas švelnus ir malonus, komunikavimo bei empatijos įgūdžiai puikūs, bent toks susidarė įspūdis per dvi pokalbio valandas.
Atsistojusi po nukryžiuotu Jėzumi Kristumi ji liūdnokai šypteli, jog vieta labai simboliška, juk kalbėsimės apie gyvenime patirtas fizines bei psichologines traumas ir šviesesnio rytojaus siekį.
Feisbuke vieni žavisi panevėžietės įvaizdžiu ir drąsa atrodyti taip, kaip jai pačiai patinka, kiti gi užgaulioja ir įžeidinėja.
K.Mackevičiūtė sako suprantanti, kad vienokia ar kitokia žmonių reakcija į jos išvaizdą yra normalus dalykas, dėl blogų komentarų ji neįsižeidžia, tačiau prisipažįsta, jog bjaurūs žodžiai ją visgi erzina.
„Štai taip man reikia gyventi su savo išvaizda, bet aš vis tiek dėl jos džiaugiuosi“, – tikina ji.
Kiekvienas kūno piešinys turi savo prasmę bei reikšmę, bet pašnekovė nenori jų atskleisti, esą tai labai asmeniška.
Rodo skirtingose rankų vietose ištatuiruotus tris moteriškus vardus: Aistė, Justina ir Akvilė.
„Visos jos man labai svarbios, padėjo sunkiausiais gyvenimo momentais, tapome draugėmis“, – tiek tepasako.
Svajonė tapti kariūne sudužo
Kodėl pasirinko įvaizdį su gausybe nenuplaunamų kūno piešinių vienareikšmiško atsakymo neturi. Svarsto, galbūt tam įtakos turėjo dar trumpas, bet labai nelengvas jos gyvenimo kelias, patirti skaudūs emociniai sukrėtimai.
Pašnekovė tikina, kad stengiasi būti kitokia nei anksčiau, švelniau reaguoti į aplinką ir žmones.
Jos adresu skriejantys neigiami epitetai erzina, bet jau nebeskaudina tiek, kad nelaikantį liežuvio už dantų pultų su kumščiais.
Neslepia, jog anksčiau mušdavosi. Žinojo, kaip kirsti skaudžiai, nes nuo penkių iki aštuoniolikos metų intensyviai sportavo: iš pradžių lankė dziudo, vėliau boksą.
Ringą paliko dėl patirtų kojų traumų, plyšo meniskai ir raiščiai. Gydytojų nuosprendis buvęs be kompromisų: su sportu turi atsisveikinti visam gyvenimui.
„Po vidurinės svajojau stoti į Karo akademiją, tapti kariške, bet po traumų jau negalėjau“, – apgailestauja.
Pažada, kad sudės į knygą
„Buvau piktas vaikas, ne tik mušdavausi, bet ir tyčiodavausi iš kitų, ypač iš neįgaliųjų“, – prisipažįsta.
Paskui vienu metu atėjo supratimas, kad skaudindama kitus, savo gyvenimo šviesesniu nepadarysiu. Ėmė ieškoti atsakymo į klausimą, kodėl taip daranti.
„Dabar nebėra minčių kitą įskaudinti, pažeminti, parašyti negerą komentarą“, – džiaugiasi savos asmenybės pokyčiais.
K.Mackevičiūtė pasakoja, kas, jos manymu, turėjo įtakos jos agresyviam, visad gintis pasiruošusiam būdui. Pažada, jog kada nors toji gyvenimo atkarpos istorija nuguls į knygą.
„Mes šeimoje buvom keturi vaikai, tiksliau trys, nes vyresnioji sesuo dar paauglystėje pabėgo gyventi pas močiutę, tad su motina ir nuolat besikeičiančiais patėviais augau aš ir jaunesnis brolis bei sesė“, – pradeda pasakojimą.
Pašnekovė atvirauja, kad namuose nuolat liejosi alkoholis ir smurtas prieš vaikus. Ji, kaip vyresnioji, ne kartą skundėsi vaikų teisių tarnyboms, bet iš to nebuvo jokios naudos.
Ne vieną kartą vaikus iš motinos buvo paėmę, bet netrukus vėl grąžindavo.
Vaikų teisių atstovai atvykdavo patikrinti, kaip šeima gyvena, rasdavo namiškius prisigėrusius iki sąmonės netekimo, bet vaikus kažkodėl parveždavo atgal į tokią aplinką.
„Neturiu atsakymo kodėl“, – svarsto daug emocinių sukrėtimų gyvenime patyrusi mergina.
Viena diena baisesnė, kita kažkiek geresnė
„Savo mamai buvau įdėjusi pravardę Hitleris. Šiaip ji protingas, galvotas žmogus, bet savo vaikų visiškai nemylėjo. Mums laužydavo kaulus, pirštus, miegantiems padegė lovas, jos sugyventiniai mus mušdavo, vienas yra mane suspardęs tiek, kad nebegalėjau paeiti“, – dalijasi šiurpiais potyriais.
Stebintis, kaip taip galėjo būti, pašnekovė paaiškina detaliau: „Sakydavo tuometiniam sugyventiniui eiti ir Klaudijai sulaužyti rankos pirštą, tas priėjęs ir pačiupęs mano ranką jį ir sutreškino. Tada man buvo dešimt metų.“
Pasak K.Mackevičūtės, kai tokie dalykai namie dėjosi, jauniausioji sesė dar nebuvo gimusi. Nuo motinos į kaulus gaudavo ir brolis, tik neprisimena, ar jam yra kas lūžę.
„Kur čia prisiminsi viską, kiek-viena diena būdavo vis kitokia, geresnė ar baisesnė, būdavo, kad su broliu nežinom, ar rytojaus sulauksim“, – kalba apie neįtikėtiną siaubą.
Esą bandė motinos klausti, kodėl taip elgiasi, ką jai vaikai padarė blogo? Kam gimdė, jei nemyli? Jei taip labai atžalos netinka, lai atiduoda į vaikų namus.
„Esu jai net parodžiusi vaizdo įrašą, ką su mumis daro, šiandien taip besielgiantis žmogus sėdėtų kalėjime. Ji atkirto, kad įraše ne ji“, – K.Mackevičiūtė sako, jog susikalbėti su motina dažnai nepavykdavo.
Atrodė, kad visi nekenčia
K.Mackevičiūtė pasakoja, kad iki šiol tebebendrauja su buvusiomis darželio auklėtojomis, su mokytojomis. Pedagogės jai pasakoja, kad nuo mažumės ji buvo aktyvi, norinti visur dalyvauti.
Prisimena, kaip pateko į sportą.
Treneris Kęstutis Trumpis buvo tėvų pažįstamas, jis ir įžvelgė, kad mergytė turi mažam vaikui retą bruožą: atkaklumą bei užsispyrimą. Atėjo į namus Klaudijos pasveikinti su 5-uoju gimtadieniu, atnešė tortą ir paklausė, ar judri mergaitė nenorėtų lankyti dziudo.
„Pirmą kartą nuėjusi pamačiau, kad ten daug veiksmo, ir mane užkabino“, – sako mergina.
K.Mackevičiūtės šeima gyveno Marijonų gatvėje. Merginai nuolat teko kraustytis iš mokyklos į mokyklą dėl netinkamo elgesio.
„Nebuvau kvaila, puikiai sekėsi lietuvių kalba, su matematika sunkiau, dar lankiau dailės mokyklą. Kad kuo mažiau laiko praleisčiau namuose, eidavau savanoriauti. Bet, būdavo, sumušu kokį klasioką, žinoma, mano kaltė, ir tenka ieškotis kitos mokyklos. Mokslai tokioje situacijoje būdavo paskutinėje vietoje“, –neslepia K.Mackevičiūtė.
Tada, kai veldavosi į peštynes, jai atrodė, jog visi jos nekenčia ir puola, o dabar situaciją vertina kitaip, pripažįsta, kad konfliktus išprovokuodavo pati.
„Tyčiodavausi, apmėtydavau daiktais, perkąsdavau rankas, sulaužydavau nosį. Būdavo, atėjusi į mokyklą per pamokas miegu, būdavo, savaitę visai nesirodau, nes dėl sumušimų to negaliu padaryti fiziškai. Taip, buvau tokia“, – sako.
Pakėlė ranką prieš motiną ir jos sugyventinį
Šeimos gyvenimas dėliojosi taip, kad motina su tuometiniu sugyventiniu iš buto mieste persikraustė gyventi į mažą miestelį rajone.
Tuo metu K.Mackevičiūtė jau lankė nebe dziudo, o boksą. Treneris, žinojęs apie situaciją šeimoje, pasirūpino, kad ji gautų sporto mokyklos bendrabutį. Namo grįžti reikėdavo tik savaitgaliais ir per šventes.
„Naujieji metai, mokiniams atostogos, kur dėtis, parvažiavau namo. Miegojau su sese, o mama bandė padegti lovą, prieš tai užrakinusi visas namų duris. Matyt, ketino su mumis sudeginti visą namą. Nuo tada labai blogai ir neramiai miegu, girdžiu kiekvieną žingsnį ar trekštelėjimą“, – kalba apie dar vieną šiurpų epizodą.
Niekada skriaudžiama nesigynusi ir prieš motiną nekėlusi rankos, tada jaunoji boksininkė neišlaikė.
„Trūko kantrybė, aš ją iškirtau, sulaužiau šonkaulius“, – neslepia K.Mackevičiūtė.
Sugyventinį išvarė jėga
Netrukus atėjo ir kitas kartas, kai paauglė buvo priversta gintis.
Tuo metu motina buvo įsitaisiusi narkotikus vartojantį sugyventinį, jis prieš Klaudiją ne kartą bandė kelti ranką.
„Tada dar buvau pikta ir agresyvi, bet tuo metu jau nepuldinėjau žmonių be reikalo. Tik jei būdavau priversta gintis. Alkoholis ir narkotikai – blogas derinys, tokios būsenos jis eilinį kartą prieš mane užsimojo. Suvariau jam puodelį į galvą, o šakutę į nugarą. Jis atsiėmė už visus mus, vaikus, skriaudusius patėvius“, – atvirai kalba pašnekovė.
Vyriškį išvežė į reanimaciją, o K.Mackevičiūtę į areštinę. Buvo teismas, bet bylą galiausiai nutraukė.
Motinos sugyventinis pasveiko, grįžo namo ir netrukus nuskriaudė jaunylę sesę.
„Sesė verkdama paskambino, kad ją tėškė į sieną. Nuvažiavom su broliu ir taip jį prilupom, kad daugiau pas motiną nebegrįžo“, – tik tokiu būdu esą išsprendė problemą su agresyviu motinos sugyventiniu.
Pašnekovė sako, kad prieš sesutės sumušimą buvo nuvažiavusi į to rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybą, pranešė, kad nepilnametę skriaudžia narkomanas ir girtuoklis.
„Jos atvažiavo ir motinai liepė susitvarkyti su Klaudija, nes šioji kelia bangas“, – esą tokia buvusi tarnybų reakcija.
Rado jėgų nesmerkti
Šiuo metu K.Mackevičiūtė su motina nebendrauja, gyvena Panevėžyje ir slaugo močiutę po insulto.
Nebendrauja ir su vyresniąja seserimi, seniai nėra mačiusi brolio.
Gal atsiribojusi nuo artimųjų jaus mažiau skausmingų prisiminimų?
Mergina dabar neria į kūrybinę sferą – meninę fotografiją, jau yra surengusi parodų, ruošia naujus įdomius portretų ciklus.
„Aš nepykstu ant motinos“, – randa jėgų nesmerkti.
Pašnekovė sako, kad analizuodama savą išgyventą situaciją atsakymų į daugybę „kodėl?“ nebeieško, tiesiog paleido praeitį ir viltingai žiūri tik į ateitį.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Skaudūs išgyvenimai jau praeity, K.Mackevičiūtė stengiasi susidoroti su vaikystėje patirtomis traumomis.
2. Su K.Mackevičiūte kalbėjomės neįprastoje vietoje – ligoninės koplyčioje, nes tuo metu ji buvo vieno skyriaus pacientė.
3. Gatvėje sutikta pagyvenusi ponia į gausias K.Mackevičiūtės tatuiruotes reagavo labai pozityviai, toks atvejis nedažnas. Nuotr. iš asmeninio albumo
4. K.Mackevičiūtė su sportu jau atsisveikino, bet kovų įgūdžiai išliko.
5. Viena veido pusė tatuiruote tiesiog užtušuota, bet jos reikšmės mergina neatskleidžia.
6. 7. 8. 9. Tatuiruočių savininkė Klaudija aiškino, jog nė vienas kūno piešinys neatsirado šiaip sau, visi jie turi prasmes ir reikšmes, dažna jų labai asmeniška, tad nenori viešai pasakoti.
10. Tatuiruotoji – itin lengvai bendraujantis žmogus, turintis iškalbos dovaną.
A.Švelnos nuotraukos
