Šiuolaikinis karas yra kitoks
Maskva 2022 metais skelbėsi Ukrainą užimsianti per tris dienas, tačiau to nepavyko padaryti per 3,5 karo metų. Tačiau Kyjivo netektys yra didelės – Rusija jau okupavo 20 procentų teritorijos ir kasdien po truputį skverbiasi gilyn. Esu kare nuo pat jo pradžios, daugiausia laiko praleidžiu pafrontės miestuose, kur nuolat bendrauju su civiliais ir kariškiais. Grįžus trumpam pailsėti į Lietuvą bičiuliai klausia: kodėl Rusija nepajėgia užimti visos Ukrainos ir kodėl Kyjivas neįstengia atsiimti užgrobtų teritorijų?
Norint tai paaiškinti, visų pirma tenka priminti, kad šiuolaikinis karas yra visai ne toks, kokį esam pripratę regėti kino filmuose apie Antrąjį pasaulinį karą. Tada technika nebuvo tiek pažengusi ir, svarbiausia, nebuvo dronų. Skraidyklės visiškai pakeitė mūšių eigą. Panašų klausimą, kaip kad man bičiuliai pateikė Lietuvoje, uždaviau Sumuose vienos brigados vadui. Domėjausi, kodėl nei rusai, nei ukrainiečiai neįstengia jokiame fronto ruože padaryti spartaus prasiveržimo.
„Skaitydami pranešimus, kad per parą fronte buvo 120 ar 170 mūšių, civiliai įsivaizduoja, jog tai didelės kautynės. Iš tikrųjų dabar prasiveržti dažniausiai bandoma mažomis, 2–4 kareivių grupelėmis iš kelių pusių, nes didesnius susibūrimus iš karto pastebi žvalgybinių dronų operatoriai. Žvalgybiniai dronai kybo 4–5 kilometrų aukštyje, yra nematomi, bet turi labai galingą optiką, todėl tiek mūsų, tiek rusų operatoriai viską akylai stebi.
Jei mūsų operatorius pamato rusų karių susitelkimą ar veržimąsi, duoda nurodymą artileristams bei žemai skrendančių kovinių dronų operatoriams, ir šie atakuoja. Tą patį daro ir rusai.
Priešai prasiveržti siekia ne tik pėsčiomis, bet ir motociklais ar keturračiais, o jų dronai ir artilerija tada apšaudo mūsų gynėjus.
Mano brigados ginamame ruože prasiveržėlius pavyksta sunaikinti, tačiau kitur kas kiek laiko rusai prasmunka ir įsitvirtina naujose vietose, todėl fronto linija pasistūmėja. Rusų žūva kelis kartus daugiau, nors mes turim mažiau karių ir mažiau dronų bei kitos technikos. Mūsų karių valia, kovingumas ir pasiaukojimas yra didesnis, todėl rusai įstengia prasiveržti nedaug kur. Aišku, jie rengia ir puolimus tankais bei gausesniais pėstininkų būriais, tačiau ne taip dažnai kaip karo pradžioje, kai nebuvo tiek dronų. Mums puolimui trūksta karių“, – pasakojo karininkas.
Pesimistų dėl karo baigties daugėja
Bendraujant su ukrainiečiais jaučiasi didelis jų nuovargis, psichinis išsekimas ir mažėjantis optimizmas. Karo pradžioje, kai rusus pavyko nuvyti nuo Kyjivo ir pereiti į kontrpuolimą Charkivo regione, civiliai ir kariai tryško optimizmu. Kalbėjo apie visų okupuotų teritorijų atsiėmimą ir greitą karo pabaigą. Vėliau optimizmas kaskart mažėjo, o atgimė JAV prezidentu tapus Donaldui Trampui, žadėjusiam skubiai užbaigti šį karą.
Pesimistines tautiečių nuotaikas patvirtino ir prieš mėnesį paskelbti Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto tyrimo rezultatai. Į klausimą „Kokią regite Ukrainą po 10 metų: ar klestinčią ES narę, ar sugriautą šalį su didžiule gyventojų emigracija?“ dauguma žmonių akcentavo antrąjį variantą. Taip sakė 47 procentai apklaustųjų, pozityvų likimą spėjo 43, o neapsisprendė 10 procentų žmonių.
Per tokią pat apklausą 2022 metų pabaigoje tik penki procentai tėvynę regėjo sugriuvusią, o net 88 procentai manė būsiant klestinčia ES nare. Net praėjusių metų gruodį laukdami JAV rinkimų rezultatų, 57 procentai gyventojų spėjo teigiamą likimą, 28 neigiamą, 15 abejojo. Tyrimus komentavęs įtakingiausias Kyjivo dienraštis „Ukrainska Pravda“ parašė, kad karo eiga nusivylę gyventojai paskutines dideles viltis dėjo į D.Trampą, o šiam pažadų netesėjus paniro į dar didesnį pesimizmą.
Garsus fronto žurnalistas Jurijus Butusovas karo pradžioje parašė, kad Ukraina laimės tik tokiu atveju, jei visa tauta bus mobilizuota kovai ir paramai frontui, ir kaltina, kad šalies valdžia to nesugebėjo padaryti. Prieš dvi savaites Ukrainoje pirmą kartą karo metu nuvilnijo protestų banga, nustebinusi tiek prezidentą, tiek Vakarų valstybes.
Net septyniolikoje miestų žmonės surengė mitingus, protestuodami prieš dviejų antikorupcinių institucijų nepriklausomybės likvidavimą. Mitinguose prezidentas V.Zelenskis buvo kritikuojamas ne tik dėl nesugebėjimo pažaboti korupciją, bet ir dėl blogos naujų karių mobilizacijos. Jis buvo vadinamas netikusiu prezidentu.
Stengiasi išvengti mobilizacijos
Siekdamas atsikovoti tautiečių pasitikėjimą, prezidentas įsakė nušalinti nuo pareigų į korupcijos aferą įsivėlusį Muchačiovo rajono vadovą Sergijų Gaidajų. Pastarasis kartu su parlamentaru Oleksijumi Kuznecovu yra įtariami inicijavę dronų kariuomenei pirkimo aferą – už dronus buvo gerokai permokėta.
Nežinoma, ar tai padidins pasitikėjimą prezidentu, nes korupcija yra įtariami ir jo paties patarėjai. Per minėtą KTSI apklausą piliečių buvo prašyta įvardyti didžiausias valdžios klaidas. Net 65 procentai žmonių pirmoje vietoje nurodė korupciją bei biudžetinių lėšų vagystes. Spėjama, kad korupcija, o tiksliau galimybė už pinigus išsipirkti iš tarnybos armijoje ir net išvykti į užsienį, tapo viena iš priežasčių, kodėl neturtingi vyrai ėmė slėptis nuo mobilizacijos.
Kai Charkive paklausiau pažįstamos ukrainietės, kodėl kaime slepia nuo tarnybos mieste gyvenantį brolį, ši atsakė: „Kodėl jis turi rizikuoti gyvybe, kai turčių ir politikų vaikai bei broliai išsiperka ir nekovoja?“
Išvengti mobilizacijos įtakos turėjo ir tai, kad kariai negauna atostogų, tarnybos laikas nėra ribojamas, į mūšį siunčiami net ligoti bei pranešimai apie gausias žūtis ir stiprėjantį rusų puolimą. Ant mobilizacijos vengiančių vyrų pyksta fronto kovotojai, tačiau dezertyrus aršiai gina žmonos ir šeimų nariai, jie kartais net užsipuola karinių komisariatų darbuotojus. Neseniai Vinicos mieste kelių šimtų žmonių minia bandė jėga išvaduoti į komisariatą suvežtus vyrus, ir policija minią vaikė ašarinėmis dujomis. Konflikto vaizdai išplito internete. Vieni žmonės ragina griežtai bausti „vaduotojus“, tačiau nemaža dalis juos užtaria, dėl visko kaltindami korumpuotą va
Kariai kovos tiek, kiek reikės
Atakuoti komisariatus skatina ir Maskvos agentai, internete siūlantys didelius pinigus už jų padegimus ir sprogdinimus. Maskva neapsiribojo tik tokiomis provokacijomis, bet ir raketomis bombardavo kelis komisariatus, tuo siekdama padidinti vengimą juose lankytis. Rusija, spėjama, skatino ir antikorupcinius protestus, nes visais būdais siekia skaldyti ukrainiečių vienybę. Pasibaigus protestams, Rusija bombardavo Kyjivą, užmušdama 31 civilį, penki iš kurių – vaikai.
Turėdama didžiulę kareivių bei ginkluotės persvarą, Rusija vis dėlto neįstengia palaužti Ukrainos ir fronte į priekį skverbiasi labai lėtai.
Kyjivui atsilaikyti yra nelengva ne tik dėl Vakarų nenoro duoti reikiamo kiekio reikiamų ginklų, bet ir dėl mobilizacijos problemų, nesugebėjimo pažaboti korupcijos, vidinių prieštaravimų.
Vidaus problemos paaštrėjo karo metu, dėl jo vienareikšmiškai kalta yra Maskva, nenorinti, kad Ukraina taptų ES bei NATO nare ir Vakarams padedant pergalėtų korupciją bei kitas problemas, o liktų tokia pat korumpuota ir nedemokratinė kaip Rusija.
Pafrontėje kalbinami Ukrainos kariai neslepia ryžto kovoti tiek, kiek reikės, ir prašo Lietuvos nenustoti remti. Prašo padėti visais atvejais – jei karas baigsis greitomis taikos darybomis ar tęsis ilgai.
Dauguma karių ir civilių spėja, kad karas tęsis dar mažiausiai keletą metų, tačiau dalis vis dar tikisi, kad D.Trampui pavyks anksčiau jį užbaigti.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Pasibaigus protestams, bombos Kyjive užmušė 31 civilį.
2. Moters artimieji po griuvėsiais – vilties išgyventi maža.
3. Per bombardavimą Kyjive žuvo 5 vaikai, jiems pagerbti nešami žaislai.
4. Karo metu vykę protestai šokiravo ir Ukrainos valdžią, ir Vakarus.
5. Fronto kariai dėkoja lietuviams už nupirktą mašiną, neslepia didelio nuovargio, bet kovoti žada ilgai.
6. Karo veteranas ragina liautis vogti iš armijos.
E.Butrimo nuotraukos
