Knygos malšina nerimą
Pasvalio knygyne įspūdingais viršeliais pirkėjus vilioja knygos, šalia – mokyklos reikmenys, namų kvapai, dailios interjero smulkmenos.
Prieš 7 metus knygynui pradėjusi vadovauti Inga Krapavickienė tikino, kad viskas apgalvota: nuo prekių asortimento iki baltos lentynų spalvos.
Kaip pasvaliečiai renkasi knygas?
To paklausta, I.Krapavickienė tikino, kad visuomet ant bangos yra klasika. Pavyzdžiui, Aleksandro Diuma romanas „Karalienė Margo“, Margaret Mitčel šedevras „Vėjo nublokšti“, Edgaro Alano Po apsakymų rinkinys „Auksinis vabalas“ visuomet sulaukia savo pirkėjų.
Skaitytojus emociškai labai paveikia tam tikri įvykiai. Irmos Laužikaitės knyga „Nelli Paltinienė. Tu ateik į pasimatymą“ buvo graibstoma po scenos legendos mirties.
„Pandemija ir Rusijos karas prieš Ukrainą – baimių ir nerimo šaltinis. Žmonės ima ieškoti nusiraminimo. Atsakymus jie tikisi surasti kunigų knygose“, – vardijo pašnekovė.
„Kamasutra“ – šalia receptų
Vos tik pasirodęs rekordus sumušė Aldonos Ruseckaitės romanas „EMMI. Vinco Mykolaičio-Putino gyvenimo moterys“. Pasvaliečiai iškart išpirko kraštiečio Viktoro Stanislovaičio knygą „Dėdės Juzės godos: storos, taukuotos ir truputį pašėlusios“.
Be vadovėlių, klasikos, vaikiškos literatūros, lentynoje – ir „Kamasutra“. Tai populiari knyga?
„Ją visuomet turime, perka ir vyrai, ir moterys. Dažniausiai – vestuvėms, metinėms, mergvakariams ar bernvakariams. O gal tik šitaip sako, o perka – sau?“ – juokėsi I.Krapavickienė.
Ji tęsė, kad „Kamasutra“ stovi skyriuje šalia receptų knygų. Tik pastarieji nuolat keičiasi, o sekso vadovas – vis toks pat. Tai dabar į šią knygą žiūrima su humoru, bet anksčiau ji laikyta labai rimta knyga.
„Ateina pirkėjas ir matai, kad nejauku jam. Parodai lentynoje „Kamasutrą“ – ir su palengvėjimu atsikvepia, nes nedrįso klausti“, – šypsojosi pašnekovė.
Knyga ir puodelis dera
I.Krapavickienė patikino, kad ji pati daug skaito, o šeimoje nebūna Kalėdų be knygų. Ji, vyras ir sūnus visuomet jas randa po eglute.
Knygų namuose nekaupia, daugelį atiduoda, dažniausiai – bibliotekai.
„Pavyzdžiui, meilės romanų antrą kartą neskaitau, jie man nebereikalingi, o kaimo bibliotekos mielai priima“, – sakė pasvalietė.
Jai svarbiausia knyga – Ernesto Hemingvėjaus „Senis ir jūra“. Ją perskaičiusi suvokė, kokia gili ir prasminga gali būti literatūra. Dar mėgsta biografines knygas.
O ką knygyne veikia, sakykime, puodeliai?
„Labai žavingai ir romantiškai skambėtų, jei parduotume vien tik knygas. Bet rinka ir pirkėjų norai keičiasi“, – atsakė I.Krapavickienė.
Sakykime, pirkėjas ieško knygos dovanoms, bet dažniausiai nori dar kažką pridėti. Pirmiausia pagalvoja apie skirtuką. Po to pamąsto, kaip smagu skaitant gerti kavą iš gražaus puoduko. O jei su knyga ilsisi prie jūros – tai atsigaivinti šaltu vandeniu iš termogertuvės.
„Ar kas galėtų pasakyti, kad šie dalykai nedera?“ – šypsojosi direktorė.
Nuo dugno atsispyrė
Pasvalio knygynas yra rajono savivaldybės įstaiga. Iš biudžeto jam nuolat būdavo atseikėjama lėšų skoloms mokėti.
Paklausta, kokia situacija dabar, I.Krapavickienė šypsojosi, kad keleri metai knygynas išsilaiko.
„Pelnas nedidelis, bet jaučiamės atsispyrę nuo dugno. Nors visiškai ramūs būti niekada negalime. Kartais parduodame tikrai daug, bet būna ir sunkių momentų. Knyga – ne duona, žmogus be jos išgyventų“, – atviravo pašnekovė.
Kiek I.Krapavickienė pamena, Pasvalyje antro knygyno niekuomet nebuvo. O ir šalyje dar yra tik vienas kitas savivaldybėms priklausantis knygynas.
I.Krapavickienė svarstė, kad pakilti iš duobės padėjo pradėta naudoti buhalterinė programa.
„Kai visa informacija yra kompiuteryje, nesunku patikrinti knygos kelią – kaip ji judėjo, ar buvo grąžinta tiekėjams, ar parduota“, – aiškino ji.
Pirmokai – fantastiški klientai
Be to, naujoji vadovė išplėtė asortimentą, atsivežė prekių, kokių iki tol Pasvalyje nebuvo, pavyzdžiui, namų kvapų, interjero detalių. Jos brangesnės, bet geros kokybės.
„Smagiausia, kai į knygyną suguža būsimieji pirmokai, jie – fantastiški klientai. Viskas jiems įdomu, visko nori. Didelėmis iš smalsumo akimis jie renkasi pirmąją kuprinę, penalą, planuoja, ką į jį dės“, – pasakojo I.Krapavickienė.
Išsirinkti, sakykime, parkerį – visas mokslas, todėl mažiesiems leidžia juos išbandyti.
„Daliai klientų kokybė itin svarbi. Dabar smarkiai skiriasi sąsiuvinių kokybė. Vienų lapai stori, geri, o kitų – plonyčiai, todėl rašalas persigeria į kitą pusę“, – tęsė I.Krapavickienė.
Bet ir kaina smarkiai skiriasi – nuo 40 centų iki euro.
Iš pradžių nepatikliai ir su nuostaba pirkėjai žvelgė į brangiuosius. Bet pabandę vienus ir kitus, įsitikino skirtumu.
Diktuoja pirkėjų norai
Pasvalietė juokėsi, kad ir pati nepatikėjo, kad už darbo knygą verta mokėti 18 eurų. O pabandė – ir kitos nenori. Brangi, bet kokybiška, užtenka visiems metams.
„Nevežame prekių bet kaip, „ai, kažkaip sugalvojau“. Dažniausiai pirkėjai ir mesteli idėjas, ko jiems reikia. Jei vienas ateina, pasidomi, antras teiraujasi to paties, vadinasi, šios prekės reikia“, – tęsė I.Krapavickienė.
Prieš pradėdamos prekiauti, vadovė su darbuotojomis naujoves išbando.
Ji prisiminė, kaip atsivežė naujų žvakių. Kolegė sakė: „Skaičiau, kad žvakės kenkia, man jų net nesiūlykite.“ Po kurio laiko sako apsigalvojusi, pirksianti. Bet kaip čia dabar? O kolegė, pasirodo, išsistudijavo, iš kur gamintojai veža aliejų šioms žvakėms, iš ko pagamintas knatas. Viskas iš natūralių medžiagų.
Balta spalva yra gražu
Paklausta, ar lengvai ryžosi perimti į skolas įklimpusį knygyną, I.Krapavickienė atviravo, kad labai bijojo. Kai pirmą sykį įžengė pro duris, buvo visiškai viena, nes iš darbo išėjo visas buvęs kolektyvas.
„Tiesa, truputį pamelavau. Nutiko kuriozinė situacija. Kai buhalterė „Sodrai“ pateikė duomenis, gavome jų laišką, kad kažkas nesutampa. Įtariai nužvelgiau buhalterę. O paaiškėjo, kad vis dėlto buvo likusi viena darbuotoja – aplinkos tvarkytoja“, – juokėsi direktorė.
Paaiškėjo, kad pastaroji ant knygyno durų matė užrašą apie remontą ir inventorizaciją, bet atlyginimas į banko kortelę ateidavo – ir moteris sau ramiai dirbo.
Savivaldybė tuomet skyrė pinigų remontui. Buvo pakeisti langai, pažemintos lubos, sutvarkytas apšvietimas, nudažytos sienos. O savo kabinetą vadovė su darbuotojomis atnaujino savo rankomis.
I.Krapavickienei nepatiko ir senovinės lentynos salėje, todėl sumanė išimti dureles ir nudažyti baltai. Mat baltame fone bet kuri prekė gražiau atrodo.
„Tai išgirdę darbininkai sukiojo pirštą prie smilkinio. Tuomet pati baltai nudažiau dalį lentynos ir įrodžiau, kad išties gražu“, – pasakojo.
Šiuolaikinių knygų viršeliai ir taip nuostabūs, o tinkamoje aplinkoje dar įspūdingiau suskamba.
Prierašai po nuotraukomis:
1. I.Krapavickienė palypėja kopėtėlėmis ir lengvai pasiekia pirkėjui į akis kritusią knygą.
2. Su darbuotojomis Rita Kubiliūte (kairėje), Dalia Juknevičiene (dešinėje) I.Krapavickienė pervarto naujausias knygas, pačios išbando visas prekes.
3. Knygos ir šalia jų išdėlioti puodeliai, termosai – vieni su kitais dera.
4. I.Krapavickienė mėgsta bendrauti su klientais, taip ji sužino pirkėjų norus.
A.Švelnos nuotraukos
