Dar keturis pernuomojo
Panevėžio miesto taryba valdančiųjų balsais palaimino keturis sprendimų projektus, kuriais keturių socialinių būstų nuomininkams leista juos nuomoti jau kaip savivaldybės būstus.
Šeimoms ir asmenims su negalia trejiems metams išnuomoti šie savivaldybės būstai: trijų kambarių butas Margirio gatvės 14-ajame daugiabutyje, dviejų kambarių butai Staniūnų gatvės 70-ajame ir Ukmergės gatvės 19-ajame namuose bei vieno kambario butas Beržų gatvės 55-ajame name.
Opozicijos lyderio Igno Gaižiūno nuomone, socialinius būstus išnuomoti savivaldybės butų sąlygomis yra ydinga praktika. Todėl, kad tame bute keletą metų pagyvenęs žmogus paskui gali jį nusipirkti, taip sumažėja socialinių būstų fondas.
„Komiteto posėdyje administracijos atstovai žadėjo pagalvoti, ką čia galima padaryti. Ar per tą laiką radote sprendimą, kaip išspręsti šitą problemą?“ – klausė konservatorius.
Tik nebent skundžia policijai
Turto valdymo skyriaus vedėja Loreta Babilauskienė nurodė, kad planuojama keisti savivaldybės ir socialinių būstų nuomos tvarkos aprašą, o dabar būstai išnuomojami pagal galiojančius teisės aktus.
Vedėjos teigimu, nuo 2017 metų tik 19 nuomininkų pasikeitė nuomos sąlygas ir dabar socialinius būstus jie nuomoja kaip savivaldybės būstus.
„Ištinka ir taip, kad po dvejų metų žmogui sumažėjo pajamos, tada mes savivaldybės būstą jam vėl keičiame į socialinį būstą“, – aiškino valdininkė.
Konservatorius Vitalijus Satkevičius paklausė, ar savivaldybėje sudaryta komisija gali priimti žmogui neigiamą sprendimą dėl būsto nuomos sąlygų pakeitimo?
L.Babilauskienė patikino, kad tokių atvejų yra buvę: jei asmuo yra skolininkas, nesumoka nei už komunalines paslaugas, nei už būsto nuomą.
„Turime daugybę skundų iš policijos. Tada tam asmeniui buto nuomos sąlygos nebekeičiamos, nuomos sutartis nebetęsiama ir teismo sprendimu jis iškeldinamas“, – nurodė vedėja.
Ėmė net moralizuoti
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Svirelienė patikino, kad socialiniai būstai visiems jį gavusiems žmonėms suteikti teisėtai, atsižvelgus į jų gyvenimo sąlygas ir pajamas.
Pasak valdininkės, kasmet įvertinama kiekvieno socialinį būstą nuomojančio žmogaus situacija. Net jeigu žmogus savo turto deklaracijoje nurodė, kad jo pajamos per metus pasikeitė vos 2 ar 4 eurais.
„Reikia pasidžiaugti, kad žmogus susiranda darbą ir įsitvirtina gyvenime. Užuot teisę tokius žmones, verčiau pasidžiaugtume jų sėkmės istorijomis“, – moralizavo valdininkė.
Konservatorė Indiana Grigienė klausė, kiek žmonių dabar laukia socialinio būsto, ar laukiančiųjų eilė pasikeitė per pastaruosius 5 metus? Taip pat, kas daroma, kad savivaldybė įsigytų daugiau socialinių būstų žmonių prašymams patenkinti?
L.Babilauskienė nurodė, kad šiuo metu socialinio būsto laukia 364 asmenys arba šeimos ir kad šis skaičius kasdien keičiasi. Tačiau ji nepasakė, ar būsto laukiančiųjų eilė trumpėja, ar ilgėja.
„Bet kokiu atveju šeimoms būstai suteikiami, keičiami, ir šeimos atsisako būstų“, – patikino vedėja.
Jei pagerėja, tai puiku
I.Gaižiūnas teigė neabejojantis, kad savivaldybė socialinius būstus skiria tiems žmonėms, kuriems jie ir priklauso. Tačiau, pasak politiko, yra neatsakinga socialinį būstą pernuomoti asmeniui kaip savivaldybės būstą, o po poros metų tam pačiam asmeniui jį parduoti.
Opozicionierius ragino užkardyti tokius, jo žodžiais, ciniškus atvejus, ypač kai socialinio būsto ne vienus metus laukia vienišos motinos, daugiavaikės šeimos ir žmonės su negalia.
„Džiugu, kai žmogus atsistoja ant kojų, o socialinis būstas padeda jam tai padaryti. Bet pagalba neamžina, o socialinis būstas neskirtas visam gyvenimui. Jeigu žmogus ta pagalba pasinaudojo, kad susitvarkytų savo gyvenimą, dabar pagalbą skirkime kitiems“, – kalbėjo I.Gaižiūnas.
Tačiau valdantieji jo raginimų neišgirdo, balsavo už pernuomojimą, o visi 4 opozicijos atstovai balsuodami susilaikė.
Prierašas po nuotrauka:
L.Babilauskienė neišsamiai atsakė į klausimus. A.Švelnos nuotr.
