Šiuo metu rengiama Ilgalaikė pastatų renovacijos strategija, kuri numato Lietuvos būsto sektoriaus bei negyvenamosios paskirties pastatų energinio efektyvumo didinimo kryptis, buvo pristatyta spalio 1 d. vykusioje konferencijoje „Būsto sektoriaus perspektyvos. Pastatų energinio efektyvumo didinimas“. Ją organizavo Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kartu su Aplinkos ministerija, Lietuvos būsto rūmais ir Lietuvos butų ūkio asociacija.
Nevartojantys energijos namai
Strategija rengiama atsižvelgiant į ilgalaikį Europos Sąjungos (ES) tikslą – didžioji dalis pastatų ne vėliau kaip iki 2050 m. turi tapti neutralūs anglies dvideginio išmetimui. Dokumente bus išdėstytos veiksmų gairės, kaip pastatai turi būti ekonomiškai efektyviai pertvarkyti į beveik nulinės energijos, t. y. beveik nevartojančius energijos pastatus.
„Planuojama, kad daugiabučių renovacijos tempai iki 2050 m. turėtų išaugti trigubai. Šiuo metu keliamas tikslas per metus renovuoti beveik 500 daugiabučių, palaipsniui šis skaičius turėtų didėti ir po 5 m. planuojama renovuoti 100 namų daugiau, 2031–2040 m. laikotarpiu – po 1000 kasmet, o 2041–2050 m. daugiabučių renovacijos tempas pasiektų 1400“, – teigia BETA direktorius Valius Serbenta.
Atnaujinus numatytą skaičių senų daugiabučių namų CO2 emisijos sumažės daugiau nei 80 proc., o jų energetinis efektyvumas padidės daugiau nei 60 proc. Tai yra reikšmingi skaičiai bendram rezultatui, nes turėtų sudaryti daugiau nei ketvirtadalį visų planuojamų pasiekti sutaupymų.
„Daugiabučiai, lyginant su individualiais ir kitos paskirties pastatais, sudaro tik 7 proc. visų Ilgalaikėje renovacijos strategijoje numatytų atnaujinti pastatų. Tačiau daugiabučių atnaujinimo metu planuojama sutaupyti energijos dalis yra esminė – tai daugiau nei ketvirtadalis visų sutaupymų“, – teigia V.Serbenta.
Renovuojami kvartalai
Ypatingą dėmesį įgyvendinant strategiją planuojama skirti kvartalinei renovacijai, kuri apima ne tik pastato atnaujinimą bet ir aplinkos sutvarkymą: apšvietimą, automobilių stovėjimo aikšteles, vaikų žaidimų aikšteles, žaliąsias zonas ir t. t. Taip pat kvartalinės renovacijos metu atnaujinama šilumos gamybos ir tiekimo infrastruktūra, tai leidžia pasiekti daug geresnių energetinio efektyvumo rezultatų. Strategijos rengėjai siūlo sudaryti paramos priemonių komplektą, kuris palengvintų kompleksinių priemonių įgyvendinimą.
Pasak V.Serbentos, atnaujinimas ir toliau bus vykdomas vadovaujantis kvartalinės renovacijos principais. Tai rodo dabartinių renovacijos tendencijų tęstinumą. Šiandien jau 39 šalies savivaldybės yra pasirengusios Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Tai reiškia, kad per ateinančius 7 metus planuojama atnaujinti beveik 120 kvartalų, kuriuose yra 3420 daugiabučių, 315 viešųjų pastatų bei daugiau kaip 500 kitų pastatų.
Nuo 2013 metų, vykdant daugiabučių atnaujinimo programą, Lietuvoje renovuotas jau 2541 daugiabutis, o šiuo metu yra atnaujinami dar 1733 namai. Investicijos į šių namų atnaujinimą sudaro apie 800 mln. eurų.
(20PRRR-171)
