Aukštaitijos diena

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudarė 19,6 proc. viso Lietuvos eksporto – šios produkcijos eksportuota už 6945,3 mln. eurų. Tai yra 2,8 proc. daugiau negu 2022-aisiais. Svarbiausia eksporto produkcija – grūdai, pieno, mėsos ir žuvies gaminiai. „Žemės ūkio ministerija, įvertinusi eksporto plėtros teigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai ir atsparumo geopolitiniams iššūkiams didinimui, aktyviai siekia diversifikuoti ir didinti Lietuvos žemės ūkio bei maisto pramonės produktų eksportą“, – teigia žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus. plačiau»

2024 metų gegužės 1 d. švęsime Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) 20-metį. Tai – bene pats svarbiausias Lietuvos politinis ir ekonominis sprendimas, nulėmęs sparčią valstybės pažangą. Tapus stipriausios pasaulyje ekonominės sąjungos nare, Lietuvai buvo suteikta galimybė pasinaudoti vienu iš narystės privalumų – ES fondų lėšomis. Beveik per du dešimtmečius Lietuva jau gavo 20 mlrd. eurų investicijų, jos bus skiriamos ir ateityje. plačiau»

Pastarajame Kupiškio rajono tarybos posėdyje politikai vieningai patvirtino šiųmetį rajono biudžetą. Per metus planuojama surinkti beveik 31,5 mln. eurų, o išleisti daugiau – per 33,7 mln. eurų. Skirtumas – tai nepanaudotas praėjusių metų likutis. plačiau»

Vis dažnėjančios sausros, liūtys, vasarą pasipilanti kruša ūkininkams atneša nemažų nuostolių. Juos jie sumažina drausdamiesi. Deja, draudimo kompanijos draudžia ne nuo visų rizikų. Tačiau dabar jau yra instrumentas ir tais atvejais – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP) numatyta intervencinė priemonė „Savitarpio pagalbos fondai“, skatinanti ūkininkus burtis į Žemės ūkio rizikos valdymo fondus (RVF) ir patiems, be tarpininkų, apsaugoti ūkį nuo didelių finansinių nuostolių. plačiau»

Net šimtą dienų Pasvalio rajone niekas nesirgo kovidu, bet artėjant rudeniui susirgimų koronavirusu kreivė mūsų krašte vėl kyla aukštyn. Beveik tris mėnesius apsiėjusi be aukų pavojinga infekcija, susivienijusi su kitomis ligomis, praėjusį antradienį į kapus pasiuntė senuką. plačiau»

Jau galima teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“. Paraiškos bus priimamos visą spalį – iki lapkričio 4 dienos. plačiau»

Šiandien vis labiau pasitikima regionų plėtros tarybomis ir kiekvieną Europos Sąjungos (ES) programavimo periodą didesnė ES investicijų suma skiriama patiems regionams apsispręsti, kurioms sritims labiausiai reikia investicijos. Šį periodą regionams skirta per 200 proc. visų ES fondų investicijų – tai yra žymiai daugiau nei praėjusį laikotarpį. Šiuo metu Panevėžio regiono plėtros taryba dirba su praėjusio 2014–2020 m. ES planavimo periodo bei dabartinio 2021–2027 m. ES periodo investicijomis, kurioms panaudoti ruošiami projektai. plačiau»

Panevėžio rajono taryba išgirdo trijų šeimų pagalbos šauksmus padėti pinigais, tačiau tik viena iš jų gavo tiek, kiek ir paprašė. plačiau»

Vidaus reikalų ministerija, būdama atsakinga už nacionalinę regioninę politiką ir siekdama sklandaus Regionų plėtros programos (RPP) įgyvendinimo, nuolat bendrauja su mūsų šalies regionų plėtros tarybų atstovais, aptaria pažangą, atsako į aktualius klausimus. Sklandus ir skaidrus investicijų panaudojimas – vienas svarbiausių prioritetų. plačiau»

Susiskaldymas Biržų politinėje padangėje akivaizdus net ir ten, kur jo neturėtų būti. Valdžia vienus sveikina, kitų ne, į laidotuves važiuoja tik vienas meras. Ar čia taip atsitiko tik todėl, kad visa tai turėjusi koordinuoti tarybos sekretorė dabar jau save įvardija tiktai tarybos posėdžių sekretore? plačiau»

Įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą, balandžio mėnesio pradžioje startavo intervencinė priemonė „Sumanieji kaimai“, kuria remiama tokių kaimų plėtra ir į inovatyvias veiklas bei pažangius sprendimus siekiama įtraukti pačius gyventojus. Tad vietos veiklos grupės (VVG) gali pradėti rengti strategijas, vykdyti projektų atranką ir ruoštis Sumanių kaimų strategijų (toliau – Strategija) teikimui Nacionalinei mokėjimo agentūrai. plačiau»

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), administruojanti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą Lietuvoje, informuoja, jog Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) pradeda įgyvendinti 2021–2027 m. investicijų programą daugiabučių renovacijos srityje, atnaujindama finansines priemones naujo laikotarpio lėšomis. plačiau»

Daugiau nei trisdešimt metų Lietuva yra laisva šalis, o du dešimtmečius priklauso Europos Sąjungai. Per šį laikotarpį Lietuvos gerovei investuota daugiau nei 20 mlrd. eurų. Per pastaruosius devynerius metus už europinius pinigus įgyvendinta 26 tūkst. įvairių sričių projektų: medicinos, švietimo, verslo skatinimo ir kitų. plačiau»

Biržų rajone vos per plauką nežuvo 90 metų vyras. Neaiškiomis aplinkybėmis jis stačia galva įkrito į kiemo kanalizacijos šulinį. Tai, jog senukas liko gyvas, lėmė dvi priežastys – kad šulinyje nebuvo vandens ir kad nelaimėlio pagalbos šauksmą išgirdo kaimynas. plačiau»

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepijimą apibūdina kaip saugų ir veiksmingą būdą apsisaugoti nuo pavojingų ligų dar prieš jomis užsikrečiant. Tačiau, nepaisant vakcinų naudos, atliktų mokslinių tyrimų ir milijonų išgelbėtų gyvybių, vis dar atsiranda tų, kurie pakliūva į dezinformacijos pinkles ir neigia vakcinavimo efektyvumą. LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. dr. Auksė Mickienė akcentuoja, kad nepasitikėjimas vakcinomis pastebimas visame pasaulyje, tačiau labiausiai – rytinio bloko šalyse, įskaitant ir Lietuvą. Į klausimus, susijusius su pagrindiniais vakcinavimo mitais, profesorė atsako medicinos mokslu ir atliktais tyrimais grįsta informacija. plačiau»