Dar pernai prieš sveikatos „rekonstrukciją“ Petras susitikęs su draugais gavo dovanų karštai rūkyto bebro kulšį ir puslitrį strumbražolėmis ar dar kažkuo paskanintos ruginukės.
Rūkytą mėsą jis, aišku, paklojo ant stalo ir pritarė savo brangiajai, jog tai tikrai stirniena, mat iš patirties žinojo, kad žmona nuo bet kokio vandens graužiko tik purtosi, net neragauja.
Kulšis buvo nemaža, todėl Petras ja pasidalijo su žento šeima – tie iškart sušveitė. Mėsą gyrė ir Petro žmonelė, tačiau kai jos nebeliko, o ji išgirdo, kad valgė bebrieną, savo vyrelį nevidonu ir dar „gražiau“ išvadino. Sakė, kad tokio šūdo į burną nebūtų dėjusi, jei būtų žinojusi.
Delikatesai delikatesais, tačiau puslitriuką naminukės Petras pastatė į retai varstomą spintelę valgomajame. Kartą po gerų krepšinio rungtynių įsipylė taurelę ir paragavo. Stiprus gėrimas suvilgė gomurį ir pakėlė nuotaiką.
Vėliau Petras atgulė operacijai ligoninėje, o tuo metu į pepsikolos butelaitį supiltas stiprus gėrimas gulėjo paslėptas namuose...
Šventojoje apie namie paliktą naminukę išgirdęs žemietis Stasys apsilaižė kaip katinas ir sakėsi gerokai supykęs, kai kalbama apie gerą daiktą, o jo nėra.
Keičiantis procedūroms reabilitacijos kardiologas užsiminė, kad 40 gramų gryno alkoholio per dieną tik gerina sveikatą ir apsaugo nuo įvairių ligų. Pasiteiravus apie naminukę, gydytojas pritarė, kad jei gerai pagaminta, ji gerokai vertingesnė už valstybinę. Net ministras Veryga jau esą bandąs suprasti, kad ruginukė yra ne tik kultūros paveldas, bet ir pirmoji priemonė nuo daugybės negalavimų.
Po sanatorijų į namus sugrįžęs Petras po kelių dienų internete rado neblogą vaistažolių užpiltinės receptą ir pravėrė valgomojo spintelę. Bet ten naminukės nebuvo. Jos nebuvo ir kitur, kur galėjo padėti tvarką mėgstanti žmona.
Grįžusi iš darbo ir paklausta apie dingusį buteliuką Petro brangioji priminė jam, kad jau sakiusi apie virtuvėje ir vonioje pakeistus senus vandens maišytuvus. Ji radusi pagalbininką, ir tas atėjęs padėti.
Kas dėjosi namuose, istorija nutyli, nes liudytojų nėra. Petras sakė, jog žmona už darbą pasiūliusi santechnikui pinigų, tačiau jis jų atsisakęs, pareiškęs, kad iš savų neima. Kalba neva nesimezgė ir meistrui pasiūliusi kavos ar arbatos. Tačiau jo veidas prašviesėjo ir akys nušvito prakalbus apie naminukę.
„Atnešiau ir įpyliau taurelę, tada jis pasižiūrėjo taip, lyg kažką kvailai daryčiau, ir pirštais parodė, kad reikėtų pilti daugiau. Paėmiau stiklinę ir pripyliau beveik pilną. Jis pakėlė nykštį į viršų“, – pasakojo draugeliui žmona.
Po pirmos didesnės taurės meistras ištuštino ir antrą. O pustuštį buteliuką ir išsinešė.
„Vonioje kažkas ne taip, virtuvėje slėgio mažai, bet aš jau meistro tai tikrai nekviesiu“, – nukirto Petras.
Prieš kelias dienas iš to paties draugo jis gavo dar vieną mažą naminės buteliuką ir visas tas dienas nešiojosi striukės vidinėje kišenėje. Galop padėjo namuose ant sekcijos.
„Reiks perslėpt, nes ji gali išsikviesti elektriką pataisyti šviestuvo“, – prasitarė Petras.