Šilumos kainą sudaro pastovūs, kuriuos sudaro būtinosios šilumos tinklų veiklos išlaidos, ir kintami, kuriuos sudaro kuras, elektra ir kitos medžiagos, reikalingos šilumos gamybai, kaštai.
Kintami kaštai tiesiogiai priklauso nuo šilumos poreikio: energijos poreikiui po namo renovacijos mažėjant, proporcingai mažėja ir šios išlaidos. Tuo metu pastovūs kaštai po renovacijos laikinai padidėja, nes sunku taip greitai pritaikyti šilumos tinklų infrastruktūrą. Tačiau atnaujinus šilumos punktą, šiluma tiekiama žemesnės temperatūros, efektyviau dirba įrenginiai ir ilgiau tarnauja vamzdynai, todėl šilumos kaina taip pat mažėja.
„Šaltuoju metų laiku už šildymą mokame brangiau, nes išauga šilumos energijos kiekio sunaudojimas ir padidėja ir kuro, naudojamo šilumos energijos gamybai, kaina. Tačiau patį didžiausią poveikį šildymo sąskaitoms turi pastato energetinė kokybė, todėl šilumos suvartojimas tame pačiame mieste gali skirtis iki 10 kartų“, – pasakoja Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.
Didelę įtaką šildymo sąskaitoms turi ir vidaus vamzdynų sistemos subalansavimas, papildomi prijungti šildymo prietaisai, šilumos punkto automatizavimas ir visa tai prižiūrinčios įmonės ar asmens kvalifikacija bei pastangos. Deja, apie 14 proc. daugiabučių vis dar naudojasi sovietinio tipo elevatoriniais šilumos punktais, o tai gali lemti 7–15 proc. didesnį šildymo sąskaitos dydį.
Daugiabučio namo renovacijos metu tokie neefektyvūs šilumos punktai, kurios reikia valdyti rankiniu būdu, keičiami į automatizuotus, taip ženkliai sumažinant šilumos sąnaudas.
Kas nustato šilumos kainas?
Egzistuoja nuomonė, kad renovavus daugiabutį jam „specialiai“ pakeliama šilumos energijos kaina, tačiau V.Lukoševičius akcentuoja, kad pakelti kainą konkrečiam daugiabučiui – neįmanoma.
„Šilumos kainas šilumos tiekimo įmonėms nustato Valstybinė kainų ir energetikos komisija. Jos yra perskaičiuojamos ir skelbiamos kiekviename mieste ar net regione kas mėnesį, įvertinus kintamuosius ir pastoviuosius kaštus. Todėl konkrečiam daugiabučiui ji nėra nustatoma atskirai ir negali būti tyčia pakeliama“, – aiškina Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas.
Jis priduria, kad miestuose, kur didžioji dalis daugiabučių jau renovuota, šilumos kaina dėl sumažėjusio realizuojamo šilumos kiekio gali padidėti laikinai, kadangi neįmanoma staiga sumažinti ir ūkio aptarnavimui skirtas pastoviąsias sąnaudas. Palaipsniui centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemos pritaikomos prie naujų poreikių ir taip kainos stabilizuojamos.
Kainų stabilumui – šilumos tinklų atnaujinimas
Šilumos kainų stabilumą galima pasiekti ir atnaujinus šilumos tiekimo tinklus. Pasak V.Lukoševičiaus, nors investicijos į CŠT vamzdynus labai didelės, tačiau jos sukuria didžiulę socialinę-ekonominę naudą: padeda efektyviau panaudoti saulės, aplinkos bei liekamosios energijos srautus, padidina vamzdynų patikimumą ir ilgaamžiškumą, taip netiesiogiai sumažinant oro taršą, sergamumą ir paskatinant platesnį atsinaujinančio vietinio kuro panaudojimą.
V.Serbenta pažymi, kad siekiant mažinti šilumos gamybos sąnaudas, savivaldybėms svarbu kuo kruopščiau derinti pastatų modernizavimą kartu su šilumos tiekimo sistemų atnaujinimu. „Efektyviausia, kai renovuojami pastatai grupuojami kvartalais, o ne „išmėtyti“ po visą miestą. Tokiu atveju, kartu su renovacija galima atnaujinti ir CŠT infrastruktūrą, kuri iš karto pritaikoma prie pasikeitusių šilumos vartotojų poreikių.“
(21PRRR-65)
