Prikaustyti prie patalo jie išbūdavo metus ir net dvejus.
Kad palengvintų tokių pacientų dalią, suteiktų nors kruopelę gerų emocijų, gydytojas J.Zibavičius davė komandą vasaros metu ligonius su visomis lovomis išgabenti į lauką, paguldyti parke.
Tai padaryti buvę oi, kaip nelengva, juk viskas dvare primityvu – jokių liftų, jokių nuovažų. Sanitarai plūkdavosi iki devinto prakaito, kol išvilkdavo geležines lovas, pernešdavo patalus ir galiausiai atgabendavo ligonį.
Aplink lovą iš medinių pagalių dar sukonstruodavo rėmą, jį užtempdavo paklodėmis, kad ligoniui tiesiogiai nešviestų saulė, nepūstų vėjas.
Vasaros įkarštyje, kai naktys būdavo ypač šiltos, kai kurie ligoniai ir nakvodavo lauke, į palatas kraustydavosi tik atvėsus ar lietui artėjant.