XIX a. II pusėje statyta skaldytų akmenų mūro koplyčia nuo 1993 m. pripažinta istorijos paveldo objektu ir yra įtraukta į Kultūros vertybių registrą. Ji pastatyta netoli Nevėžio, veikiausiai ant dirbtinai supilto pylimo, kad nebūtų užliejama per potvynius. Koplyčioje stovėjo vargonai, bet jie buvo sunaikinti Pirmojo pasaulinio karo metais. Tilpdavo apie 300 žmonių.
Jos pastatymo data nėra aiški, manoma, ji buvo statyta vėlyvojo klasicizmo periodu, iki 1880 metų. Greta stovėjo ir dvaro pastatai. Į šią koplyčią religinių apeigų atlikti atvykdavo ne vien Eidrigevičiai, bet ir greta buvusių kaimų gyventojai.
Hitlerinės okupacijos metais Nevėžninkų dvare gyveno vokiečių kolonistas, iš Tauragės kilęs Tetmejeris. Vokiečiai sudegino vertingą dvaro biblioteką.
Sovietmečiu dvaras buvo nusiaubtas, beveik sunaikintos kapinaitės. Koplyčioje, praplatinus duris, buvo įrengtas sandėlis.
Po nepriklausomybės paskelbimo koplyčios tvarkymo klausimas buvo vėl trumpam iškeltas – 1990 metais tuometis Panevėžio rajono kultūros skyrius parengė koplyčios avarinės būklės likvidavimo sąmatą. Ir nors specialistų jau buvo paruoštas detalus koplyčios rekonstrukcijos projektas, pasirinktas kitas prioritetas – Nevėžninkų dvaro rūmus nutarta galutinai nugriauti, jų teritoriją panaudojant plėsti vandens valymo įrengimams.
Po tokio įvykių posūkio koplyčios avarinės būklės likvidavimo projektas, pritrūkus lėšų, liko neįgyvendintas.
Vėliau koplyčia buvo perduota Valstybės turto fondui privatizuoti. Tačiau laiku neparengus detalaus žemės sklypo plano, niekieno neprižiūrimas pastatas sunyko.
2011 metais koplyčioje įsiplieskęs gaisras atskleidė visą nepavydėtiną jos padėtį – girtaujančius ir laužus deginančius vandalus, plėšiančius koplyčią ir jos kriptas, keturračių mėgėjus, važiavimui trasas įsirengusius šventovės prieigose ir per kapines.
