Kai kurių formų net nėra kaip nusakyti
Viena garsiausių Kupiškio krašte šiaudinių sodų pynėja 73 metų Danutė Palaimienė gyvena Salamiestyje. Darbščioji kūrėja mielai sutinka atverti namų duris ir visas vertas, nertas ir suraišiotas grožybes aprodyti.
Žinom, kur ir ko važiuojam, bet iš netikėtumo vis tiek apstulbstame. Nė neįsivaizdavome, kad tiek šiaudinio grožio gali vienuose namuose sutilpti, tokia formų įvairovė būti.
Šeimininkė veda į svetainę, kur esą daugiausia jos rankdarbių, bet pakeliui akys užgriebia šiaudinį papuošalą, besisiūbuojantį ant koridoriaus šviestuvo, pro praviras virtuvės duris palubėje irgi matyti geltonšiaudis vėrinys.
Vaizdas svetainėje atima žadą: nuo lubų nuleista ne viena dešimtis tradicinių ir visai nematytų formų sodų. Vieni lyg žvaigždžių spiečiai, kiti panašūs į bičių korius, treti primena trobos stogo konstrukcijas, ketvirti – įspūdingi milžiniški kamuoliai, penktus apibūdinti net neišeina, sujungti iš skirtingų konstrukcijų, su įterptais paukšteliais, liktorėliais ir kitokiom smulkiom detalėm.
Šiaudo dekoras ir bažnyčioje, ir restorane
Visas platus medinis stalas padengtas žaliais stačiakampiais, kurie ornamentuoti dešimtimis skirtingų formų snaigių. Kūrėja patikina, jog ir labai norėdami dviejų vienodų nerastume.
Šiaudinių figūrų prikrauta ir ant bufeto, o į baldo šoną atremta dar viena įspūdinga grožybė – kalėdinė eglutė, tirštai nusėta šiaudiniais žaisliukais.
„Taip, pas mus, Salamiestyje, viskas iš šiaudo“, – šypsosi D.Palaimienė.
Moteris sako, jog šią kūrybai tinkančią medžiagą ne ji viena myli. Bendruomenių namuose ne kartą rengė mokymus, norinčių pabandyti niekad netrūko.
Net Salamiesčio Šv. Antano Paduviečio bažnyčia šešiais šiaudiniais sodais pasipuošė, šiųmetė Kalėdų eglė bendruomenių namuose padabinta vien šiaudiniais, pačių salamiestiečių kurtais žaislais. Dar keli sodai iškeliavo į Kupiškį naujam restoranui papuošti.
Sunkias mintis veja vis sudėtingesnių konstrukcijų pynimu
D.Palaimienė pasakoja, kad Kupiškio tautodailininkai turi liaudies meno studiją „Židinys“, prieš Kalėdas ten susirinkusius ji mokė pinti snaiges, o dabar ruošiasi rimtesnei pamokai, rodys, kaip sunarstyti sodą.
„Skelbimą būtinai parašysim dviem kalbom, kviesim ateiti ir ukrainietes“, – sako pašnekovė.
Nuo pat karo pradžios tautodailininkė kas mėnesį perveda lėšų į Ukrainą remiančios organizacijos Blue/Yellow fondą.
„Karas mane baisiai paveikė. Baisiai. Kad nusiraminčiau, su dviguba energija kibau sodų pinti, kuo sudėtingesnę konstrukciją sunarstau, regis, tuo labiau nurimstu, sunkių minčių atsikratau“, – sako ji.
Daugelis menininkų, atvirkščiai, kurį laiką negalėjo kūrybos imtis, rankos nekilo, o salamiestietė tautodailininkė pasakojo, kad karpydama ir verdama šiaudus, raišiodama figūras jungiančius lininius siūlelius, rasdavo savotišką dvasinę užuovėją.
„Štai ir dabar, prieš jums atvažiuojant, sėdėjau prie pynimo“, – sako. Ir veda mus į „darbo kabinetą“ – kambariuką palėpėje.
Pina net ne po vieną
„Pradedu pinti kokius aštuonis iš karto, narstau detales, žiūriu, kas kam tinka“, – pasakoja apie kūrybinę virtuvę.
Kol ūkininkavo, šiaudų užsiaugindavo pati, dabar prašo ūkininkų. Nusipjauti į lauką eina pati.
„Dalgis atšipo, surūdijo, tai šiemet kirpau žirklėmis“, – aiškina, kaip prisiruošė pėdelių.
Parsinešusi namo būtinai varpas nukarpo ir tik tada į daržinę deda. Jei su grūdais paliktų, iš karto pelės užpultų.
Snaigėms daryti skirtus šiaudus laiko drėgnai, mat juos reikia perskelti su adata ir lygintuvu išlyginti, su sausu to nepadarysi.
Sodai yra amžinas papuošalas – nei kirmija, nei trūnija, nebent kartkartėm reikėtų vandeniu nupurkšti, kad dulkės nusiplautų.
Nors piešti visai nemoka
Moteris leidžia žvilgtelėti ir į savo miegamąjį. Ten palubėje, tiesiai virš lovos, taip pat supasi keli skirtingų formų sodai, taigi tautodailininkė ir gula, ir keliasi su akiai maloniu vaizdu, iš auksaspalvių stiebelių sukonstruotais ažūrais.
„Piešti tai visiškai nemoku, o sodui sunarstyti fantazijos turiu sočiai“, – juokiasi ji.
D.Palaimienė tautodailininke tapo tik šiemet, nors sodus pina jau seniai, o ir tautinio paveldo sertifikatą gavo prieš 12 metų.
„Mano bobutė buvo sodų pynėja, mama pynė. Nieko specialiai nesimokiau, visa tarsi savaime atėjo. Visai maža būdama, nusižiūrėjusi į mamą, išmokau žvaigždę surišti, o visa kita jau fantazijos reikalas“, – aiškina, kad sodų pynimas jai beveik įgimtas.
Prakalbusi apie iš giminės moterų paveldėtus kūrybinius gebėjimus, mosteli į sieną, kur per visą jos plotį nutiestas smulkiai prirašytas popieriaus lakštas, jame – pačios D.Palaimienės sudarytas genealoginis medis iki šeštos kartos.
„Esu turtinga, užauginau sūnų ir dvi dukras, turiu 10 anūkų ir vieną proanūkį“, – pasidžiaugia plačia gimine.
Anūkai sodų pynimu kol kas nesusidomėjo, o štai dukterys nuo mažumės su šiaudu draugavo.
„Viena yra floristė, jos diplominis darbas buvo sodų pynimas.
To gebėjimo neapleido ir dabar turi sodų prisipynusi. Kita dukra mokytoja, keturis vaikus turi, jai sodus pinti nebėra laiko“, – paaiškina.
Saugo vestuvinę puošmeną
D.Palaimienei įdomiausia tai, kad intensyviai užsiimti sodų pynimu ją paskatino Kupiškio krašte gyvuojančios vestuvių tradicijos, stipriai įsišakniję senieji papročiai.
Pati ji ukmergiškė, kilusi iš Siesikų. Ir prieš metus miręs sutuoktinis buvo iš to pat krašto, bet prieš 40 metų įsikūrė Salamiestyje.
„ Čia gyvendama pirmą sodą nupyniau 1991 metais, kai tekėjo kaimynystėje gyvenusi mergaitė. Negalėjo nė kalbos būti, kad kupiškėniškos vestuvės vyks be virš jaunavedžių galvų kabančio sodo. Sėdom su vaikais ir tą sodą per naktį nupynėm“, – prisimena ji.
Dar po kelių metų tekėjo ir pačios duktė. Kad jau Kupiškio krašte gyvena, tai kaipgi be gražaus sodo ištekinsi?
„Tas prieš 27 metus pintas sodas iki dabar pas dukrą tebekaba. Sakau, mesk šitą lauk, sudulkėjęs, aš tau naują nupinsiu, bet duktė ir žentas kategoriškai protestuoja, nenori naujo, saugo vestuvinį“, – džiaugiasi, kad artimieji josios kūrybą vertina.
Anot jos, dar smagiau, kad šiaudo grožiui neabejinga ir jaunoji giminės karta.
„Vyriausias anūkas greta namą nusipirko, remontą pasidarė, o vakar atvažiavo ir išsirinko vieną mano sodą naujam būstui pasipuošti. Šiaudinį burbulą net 75 centimetrų skersmens“, – dalijasi džiaugsmu.
Priminė sūnaus šeimą ištikusią tragediją
Čia pat tarsteli, kad gal ir nekeista, jog anūkai tikrą, o ne plastmasinį grožį vertina, juk, galima sakyti, užaugo tarp sodų.
D.Palaimienė pasakoja skaudžią giminės istoriją. Jos sūnus su žmona augino 5 vaikus, gyveno čia pat, Salamiestyje, iš josios kiemo sūnaus namai matyti.
Ir vyresnieji, ir jaunimas ūkininkavo, augino gyvulius, daržoves, vieni kitiems talkino.
Prieš 9 metus marčią užmušė vietinis girtuoklis. Šioji dviračiu vežė pieną, o girtuoklis su automobiliu lėkė nusipirkti dar alkoholio.
Sūnui vienam auginti 5 nepilnamečius vaikus buvo sudėtinga, teko padėti. Net 7 metus, kol visi anūkai tapo pilnamečiais, taip ir lakstė iš vienų namų į kitus, vaikus prižiūrėjo, į mokyklą leido, valgį virė.
Mokytis – iš Vokietijos
Palubėje besisupantis sodas su gausybe paukštukų ką tik nusipintas vietoj iškeliavusio į sostinę.
Specialiai pas ją į Salamiestį atvažiavęs vyras norėjo sodo anūko krikštynoms. Iš kelių dešimčių skirtingų konstrukcijų išsirinko labiausiai patikusį, su sode įtupdytais paukšteliais.
Tautodailininkė prisipažįsta, jog tokie atvejai, kai pirkdami dovanas žmonės atsigręžia į senąsias tradicijas bei primirštus amatus, ypač pamalonina.
Didelis džiaugsmas jai buvo vieną vasarą priimti ir viešnias iš Vokietijos, įšprašiusias sodų pynimo pamokos. Atvyko lietuvė su dukra.
„Visą dieną mokiau, ji viską užsirašinėjo, filmavo ir fotografavo, kad neužmirštų. Išvažiuodama net tris sodus išsivežė, atsargiai susipakavusi lyg didžiausias brangenybes į mašiną susikrovė“, – kalbėjo pašnekovė.
Tautodailininkė pasidalijo ir naujausia idėja: norėtų išleisti savo sodų ir žaisliukų atvirukus.
Toliau apie tai skaitykite „Panevėžio krašto“ laikraštyje
sausio 17 d. numeryje
Prierašai po nuotraukomis:
1. Į vieną sujungus ratą ir žvaigždės spindulius, išėjo iki tol nematytos formos sodas.
2. Panašų į sodelį vilnietis išsivežė anūkui krikštynoms.
3. Visą svetainės erdvę užima vienas už kitą įspūdingesni sodai – ir visų jų formos skirtingos.
4. Tokių padėklų su vis kitokiomis snaigėmis tautodailininkė yra padariusi kelias dešimtis.
5. Į savitą formą sujungti šiaudiniai rombai sodą daro panašų į architektūrinį statinį.
6. Verdama ir raišiodama šiaudus D.Palaimienė išgena visas slogias mintis iš galvos, todėl prasidėjus karui dar intensyviau pina sodus nei iki šiol.
7. Šiaudais dabinta eglutė – tikras grožis, jokie plastikiniai žaislai jo neatstos.
8. Šitas sodas su gausybe karulių tarsi vaizduoja spindulingą saulę.
A.Švelnos nuotraukos
