VITALIJUS
Aišku, kad reikia žvėreliams padėti, kai tokia žiema užklupo. Gyvenu 7-ame daugiabučio namo aukšte, tai dar prieš tris mėnesius lesyklėlę įrengiau ir kasdien du tris kartus paberiu saulėgrąžų. Viską paukščiai sulesa, nė vienos nepalieka. Dabar kai kurias zylutes net ir atpažįstu. Kartais būriais atlekia, bet būna, kad tik kelios pasirodo. O kur maistas, ten ir peštynės. Tarp zylių yra savotiška hierarchija. Kol viena, įlindusi į lesyklėlę, lesa, kitų neįleidžia. Likusios tupi atokiau ir laukia savo eilės. Atskrenda ir balandžių.
Šaltą ir sniegingą žiemą reikia šerti ir miško žvėris, nes be žmonių pagalbos ne visi išgyvens ir sulauks pavasario. Viena duktė gyvena Trakų rajone, tai į jos sodybą ateina stirna su trimis jaunikliais. Ji pašeria stirnų šeimyną, dabar ieško, iš kur gauti šieno.
O kad miestuose yra tiek beglobių kačių ir šunų, žmonės ir yra kalti. Juk patys juos išmeta į gatves likimo valiai. Kai vaikai buvo maži, tai ko tik į namus neparsinešdavo – ir kačiukų, ir net varną. Dabar viena duktė augina iš gyvūnų prieglaudos paimtą katiną, kita – šunį.
TOMAS
Laukiniams žvėrims reikia padėti tik tada, kai jie patys neįstengia prasimaitinti. Jeigu klimato sąlygos leidžia, nėra sniego ir nepakeliamų speigų, tada viską reikia palikti taip, kaip yra. O gyvūnų prieglaudoms reikia paramos, pats joms pervedu pinigų. Šią žiemą sunku ir paukščiams. Gyvenu už miesto, tai kieme įrengiau lesyklą. Visokių paukščių priskrenda, jie pešasi, vieni kitus vaiko. Ir zylių, ir kėkštų, net ir varnų atskrenda. Būna, kad kieme randu išgliaudytų riešutų kiautų ir primėtytų kaulų. Ko gero, varnos beskrisdamos juos išmėto. Anksčiau, kai žmonės dar nebuvo taip apsitvėrę savo kiemų, užklysdavo stirnos, net ir meškėnų pasitaikydavo. Dabar vis rečiau žvėrys pasirodo, nes neturi pro kur prabėgti. O šiomis dienomis mačiau per užšalusias „Ekrano“ marias bėgančią stirną.
Gal ir gerai, kai medžiotojai šeria laukinius gyvūnus. Juk, kaip bebūtų, daugiau žvėrių jie pašeria negu sumedžioja. Manau, medžioja tiek, kad išlaikytų tam tikrą žvėrių skaičių miške.
IRENA
Labai myliu gyvūnus, tad vienareikšmiškai esu už tai, kad jiems reikia padėti išgyventi. Juk ir jie gyvos būtybės. Prieš daug metų tokį pamestinuką katiną buvau priglaudusi, bet dabar jau jo nebėra gyvo. Tuomet atklydo toks vargšiukas iš kažkur į sodybą ir apsigyveno. Murkaliuku vadinome, toks geras buvo. Važiuodama į sodybą pasiimdavau jį, o grįždama į miestą vėl parsiveždavau. Nebandė niekur bėgti. Štai ir dabar nešu nupirkusi dešrelių šuniukui. Dukra net du augina, todėl kartais palepinu.
Puiku, kad žmonės paremia beglobiais gyvūnais besirūpinančias prieglaudas. Tai šimtą kartų geriau negu tuos pinigus pragertų.
KORNELIJA
Man labai gaila beglobių gyvūnų, juk niekam blogo jie nepadarė. Ypač jiems sunku išgyventi žiemą. Jeigu pamatau kokį vargšiuką, tai nunešu maisto. Mes irgi kadaise priglaudėme benamę katę, o paskui išaiškėjo, kad ji apsivaikavusi. Atsivedė tris kačiukus, dabar pas močiutę kaime gyvena, niekam neatiduodame.
Manau, kad reikėtų kuo daugiau gyvūnų prieglaudų.
Kai mažesnė buvau, lesindavau paukščius. Pas močiutę lesyklų yra.
Gerai, kad medžiotojai rūpinasi laukiniais žvėrimis, nuveža į mišką pašaro, bet medžioklė – tai jau kitas dalykas. Man nepatinka, kad žudomi žvėrys.
JUOZAS
Kai tokia gili ir snieginga žiema, labai gaila laukinių gyvūnų ir paukščių. Ne mano širdžiai palikti juos šaltyje. Seniau buvo tokia tradicija kaimuose: važiuoji su arklio traukiamomis rogėmis į mišką malkauti, tai būtinai įsidedi ko nors iš namų – grūdų, bulvių, burokų, kopūstų ir morkų – žvėrims ir paukščiams. Lauke prie klojimo žmonės dar įrengdavo pastogę kurapkoms, dabar retai jų kur ir bepamatysi. Atskrisdavo palesti zylės ir kiti paukščiai, bet visiems užtekdavo lesalo. Tėvai taip darydavo, bet pačiam jau nebeteko.
Dar būdamas paauglys iš kaimo išvykau. Užtat dabar mane aplanko balandžiai. Toks vienas patinėlis gal jau kokius 5 metus atskrenda dažniausiai su vis kita panele. Vasarą abu susidraugauja, rudenį prisistato pas mane ir per visą žiemą lanko. Gyvenu daugiabučiame name, tai kasdien abu juos lesinu saulėgrąžomis.
MILDA
Esu už šunų ir kačių prieglaudų rėmimą. Ten bent jau normaliai vargšiukus pašeria.
Puiku, kad žmonės lesina ir laukinius paukščius, bet reikia atidžiai žiūrėti, kokį maistą duoda. Neseniai Senvagėje mačiau vaizdelį, kai viena moteris mėtė antims batono gabalus, o praeivis ėmė garsiai piktintis ir ją auklėti, kad taip daryti negalima. Patarė verčiau atnešti grūdų ir dribsnių, o batonas antims lesinti netinka. Dargi jis pastebėjo, kad batonas supelijęs.
PRANAS
Labai gerai medžiotojai daro, kad įrengia miškuose šėryklų. Kai tiek daug sniego, laukiniams gyvūnams sudėtinga išgyventi. Sunku net įsivaizduoti, kaip žvėrys dar sugeba susirasti maisto prisnigtuose miškuose.
Pritariu žmonėms, šeriantiems beglobius šunis ir kates, nes kas gi daugiau jiems bepadėtų, jeigu nebūtų tokių geraširdžių. Puiku, kad neužmirštami ir žiemoti likę paukščiai. Mačiau antis lesinančius žmones. Oi, kiek tada susirenka paukščių properšose, net tiršta!
A.Švelnos nuotraukose:
1. Tomas.
2. Irena.
3. Kornelija.
4. Juozas.
5. Milda.
6. Pranas.
