Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LTŠA) prezidentas Valdas Lukoševičius pasakoja, kad pastaruosius dvejus metus šalies gyventojai galėjo džiaugtis itin palankiomis šildymo kainomis. Ir nors kainos drastiškai augti neturėtų, prognozuojamas grįžimas į 2019 metus.
Pigesniam šildymui įtakos turėjo vabzdžiai
Anot jo, žemesnes šildymo kainas ankstesniais sezonais lėmė prieš kelerius metus Centrinės ir Pietų Europos miškus stipriai puolę žievėgraužiai vabzdžiai ir dėl jų išdžiuvę dideli miškų plotai – ypač Baltarusijoje ir Ukrainoje.
„Dėl šių kenkėjų antplūdžio teko iškirsti daugybę Baltarusijos miškų, todėl susidarė dideli kiekiai atliekų ir biokuro, jį baltarusiai eksportavo. Tai sudarė apie 30 proc. biokuro rinkos ir buvo gerokai pigesnis, nes dėl gausos ir poreikio šį biokurą reikėjo greitai realizuoti. Susiklosčiusi situacija visoje biokuro rinkoje numušė kainas, todėl pastaruosius dvejus metus gyventojams šildymas buvo pigesnis“, – teigia specialistas.
Tačiau pašnekovas pažymi, kad tai buvo unikalus atvejis, o Baltarusijoje atlikti sanitariniai kirtimai reiškia, kad žievėgraužių vabzdžių plitimas buvo sukontroliuotas.
„Be to, Baltarusijoje atsiranda didesnis poreikis smulkintai medienai. Ten pamažu statomos biokuro elektrinės, katilinės ir celiuliozės bei plokščių fabrikai, naudojantys šias medienos atliekas“, – sako V.Lukoševičius.
Prognozuoja augimą iki 30 procentų
Pasak LTŠA prezidento, šildymo mokesčiai šį sezoną gali būti 10–27 proc. didesni nei pernai. Ir nors galutinės kainos nėra aiškios, šildymas tikrai brangs.
To priežastis – faktas, kad net 75 proc. šildymui naudojamo kuro sudaro biokuras, 17 proc. – dujos. Nuo praėjusių metų 30–40 proc. išaugusios biokuro kainos ir bene dukart pabrangusios dujos lemia, jog augti turėtų ir kainos už šildymą.
Tiesa, nors kontroliuoti šildymui naudojamo kuro kainų negalime, visada yra galimybė pasirūpinti būstų energiniu efektyvumu. Didžiausias potencialas, siekiant sumažinti šias išlaidas, slypi pastato renovacijoje.
„Mes analizuojame šilumos apskaitos statistiką, matuojančią realų šilumos suvartojimą daugiabučiuose, ir matome, kiek šilumos buvo suvartojama konkrečiuose būstuose prieš jų modernizavimą ir po. Skirtumai yra milžiniški – vartotojai po renovacijos dažniausiai moka net 2–3 kartus mažiau nei iki jos“, – pastebi V.Lukoševičius.
Verta pagalvoti apie renovaciją
Naujausio visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai parodė, kas labiausiai kelia nerimą renovuotinų daugiabučių gyventojams. Net 46 proc. respondentų labiausiai nuogąstauja dėl ateityje augsiančių šildymo kainų ir brangsiančios renovacijos.
Už šildymą tendencingai augantys mokesčiai lemia tai, kad didžiausios nerenovuotų gyventojų baimės gali išsipildyti, todėl apie renovaciją šių būstų gyventojai turėtų susimąstyti dar šiandien.
(21PRRR-125)
