Žinoma, į savo laišką negavau jokio atsakymo, nes Stasys yra įsitikinęs, kad „mažų miestų gyventojų mąstysenoje gyvuoja periferiškumo, pavydo ir neapykantos virusas“.
Galėčiau sutikti – su išlyga, kad ne vien mažuose ir ne vien Lietuvoje. Aš gi rašiau vedama noro tiesiog žmoniškai kalbėtis. Nes Panevėžyje pernelyg daug pykčio, supriešinimo ir net absurdo radosi po to, kai grupelė valdžios palaikomų entuziastų „įsikabino“ Stasio Eidrigevičiaus vardo ir patikėjo jo pažadais dovanoti miestui savo darbų kolekciją.
Kad ir kaip stengiasi jau kelinti metai neaišku ką veikianti ir kam eikvojanti pinigus nauja biudžetinė Panevėžio kultūros įstaiga „Stasio Eidrigevičiaus menų centras“, tos kolekcijos kol kas nė kvapo. Tiesa, šioks toks kvapas dvelkia: už tų darbų aprašą autoriui jau atseikėtas honoraras, kokio gali pavydėti net ir neprastas Lenkijos rašytojas.
Na, bet kuriuo atveju po ilgo laiko atsakymą į savo atvirą laišką perskaičiau viename respublikiniame dienraštyje. Ir prie tos seniau išreikštos minties mūsų žymusis menininkas grįžo, pasisakydamas „už kuklų meno centrą Lepšių kaime, toje vietoje, kur buvo tėvų sodyba, kur vyksta veiksmas, aprašytas mano poemoje ,,Giedanti gaidžio galva“.
Dar daugiau, Stasys Eidrigevičius eilinį kartą visiškai suniekino miesto valdžios, o konkrečiai – mero Ryčio Račkausko indėlį į miesto kultūrą. Mat SEMC konkursas surengtas skubotai, išrinktas netikęs projektas, o didelė miesto visuomenės dalis kažkodėl vis nepatenkinta. Gal nepatenkinta dėl to, kad dirbama buldozeriniu principu arba, kaip menininkas sako – užsiiminėjama saviveikla?
Kolegos žurnalistai manęs kartais klausia, kas yra Panevėžio meras, kodėl jo niekur nematyti ir negirdėti. Ir ką jiems pasakyti? Kad R.Račkauskas arba būna nušalintas dėl įtarimų korupcija, arba dirba tarsi iš bunkerio? Kad neturime miesto bendruomenę ne skaldančio, o vienijančio, konsoliduojančio ir padoriai jai atstovaujančio lyderio?..
Jam net su Stasiu Eidrigevičiumi nepavyksta susitarti, nes pastarasis tik stebi iš šalies, visos Lietuvos akivaizdoje nepagailėdamas neigiamų nuomonių, įvairių insinuacijų ir niekinančių epitetų apie miestą ir jį valdantį merą. Ir tik laukia sau palankios situacijos. O ji vis neateina. Panevėžys netiki mero žadamais Vasiukais, nors tu ką. Ir Panevėžiui jau koktu nuo valdančiosios daugumos ir jos aplinkos padlaižiavimo gal ir dideliam, o gal tik susireikšminusiam pasaulinio garso menininkui, kuriam Vasiukų irgi norisi, bet kuris taip ir neišmoko vieno iš pamatinių dalykų: nereikia šaudyti sau į kojas.
"Panevėžio kraštas", 2020 05 23