Taigi neinam balsuoti, tad ir valdo mus kas papuola. Ir dažnokai valdo pagal tą lietuvišką patarlę – nei į tvorą, nei į mietą.
Visiškai nesu patenkintas rezultatais. Ne, ne, ne tais, kur parašyta, kiek kas balsų gavo. Manęs netenkina būtent tai, apie ką kalbėjo senovės išminčius Platonas. Kol neateina balsuoti daugiau nei 80 proc. rinkėjų, tikrai visada liksime nepatenkinti. Ir vis kartosime, kad ta valdžia niekam tikusi. Ir ypač ji nepatiks tiems, kurie nėjo balsuoti, jie vis kartos ir kartos, kad netinkami žmonės juos valdo. Kodėl 80 proc.? Ar jums nekeista, kad norint senam sovietiniam name pakeisti sutrešusius laiptinių langus reikia 50 proc. gyventojų sutikimo. O čiagi renkame Seimą.
Per daugiamandačių rinkimus, kai reikėjo balsuoti už partiją, buvo problemų. Ir ne tik man. Mąstant logiškai, reikėjo vertinti pagal partijų programas. Tačiau kiek ateinančių į rinkimus žmonių buvo jas paskaitę? Ne tik pritingintys ar ignoruojantys rinkimus, bet net ir dirbantiems, auginantiems vaikus žmonėms atidžiau perskaityti visų partijų programas buvo neįmanoma misija. Ir man panašiai, nes pabodo.
Varčiau kompiuteryje tas programas ir supratau, kad tos pačios partijos programos atskirus skyrius rašė skirtingi žmonės, nes vienur sakiniai sklandūs, be gramatinių ir sintaksės klaidų, o kitų autoriai, matyt, mokykloje už lietuvių kalbą kuolą teturėjo. Bet kuolas – senovė, nes dabartinė švietimo sistema tiek reformuota ir perreformuota, kad nei kuolų, nei pataisininkų, nei antramečių nebeliko, nes ugdome tik asmenybes, kurios už mokestį gali gauti aukštojo mokslo diplomą net nežinodamos, kada žodžiuose rašyti nosines, ir nemokėdami ištraukti kvadratinės šaknies nei kompiuteriu, nei išmaniuoju telefonu.
Po rinkimų, kaip ir prieš juos, belieka rinkėjams palinkėti geros nuotaikos ir gero oro – juk į aukštumas lipa koronaviruso rodikliai.