Rado tinkamiausią žodį
„Mūsų krašte daug smėlio, karjerų, pušų. Iš pradžių ir mūsų kolektyvas buvo nedidelis, tarsi smiltelė garsių kapelų apsuptyje. Todėl moterys ir pasiūlė pasivadinti „Smiltele“, –
prisiminė kapelos Daujėnuose įkūrimo pradžią jos vadovas Modestas Samulėnas.
O dabar liaudiškos muzikos kapela „Smiltelė“ su trenksmu atšventė dešimties metų gyvavimo sukaktį. Jos sveikinti buvo suvažiavę kolektyvai iš visos šalies.
„Groti pradėjome nuo armonikos, o dabar skamba net keturi klarnetai, kontrabosas, būgnai, griežia du smuikai“, – džiaugėsi vadovas.
Kapela klausytojus pamalonina skambiomis liaudiškomis dainomis bei muzika, kartu ji atlieka ir kitą svarbią misiją – skleidžia žinią apie savo Daujėnus – daugeliui girdėtą Šiaurės Lietuvos miestelį.
Pagaliau – ir į Dzūkiją
Trejus metus iš eilės Aukštaitijos regiono kapelų šventėje – varžytuvėse „Kapelmaušyje“ – Daujėnų „Smiltelė“ iškovodavo trečiąsias vietas. Pernai Vilkaviškyje vykusiose visos šalies kapelų varžytuvėse daujėniečiai užėmė antrąją vietą. Na, ir kaip tuomet jie nebus pakviesti į garsiąją televizijos laidą „Duokim garo!“?
Saviveiklininkų vadovas prisiminė, kaip prieš dvejus metus „Smiltelė“ dainavo su muzikos profesionalais Vaida Genyte ir Liudu Mikalausku. Tąkart tiek įspūdžių patyrė, jog ir galva apsisuko – Panevėžio rajone, Upytėje, paliko atlikėjų tautinius kostiumus. Ir tik po kelių dienų jų pasigedo. O kai atsigodojo, kur juos pamiršo, teko jau pas upytiečius vykti su lauktuvėmis, kad viską atgautų.
Daujėniečiams per tuos dešimt veiklos metų teko koncertuoti kone visuose šalies regionuose, liko neaplankytas tik Dzūkijos kraštas. Bet tai įvyks netrukus – jie jau yra gavę kvietimą vasarį pasirodyti Alytaus rajone.
„Didžiausias koncertų įkarštis būna vasarą. O juk kiekvienam pasirodymui reikia atskiro repertuaro. Kaimo šventėse grojame linksmas dainas, ruošdamiesi konkursams ieškome profesionalių, sudėtingesnių kapeloms tinkamų kūrinių, aranžuočių“, – aiškino kapelos vadovas.
Visi kolektyvo nariai yra dirbantys, todėl į repeticijas renkasi vakarais.
Kai korespondentė pravėrė Daujėnų kultūros namų duris, atlikėjai taip buvo įsijautę į grojimą bei dainavimą, jog ne iš karto viešnią ir pastebėjo.
Mokytis naujų kūrinių tą vakarą susirinko ne visi kapelos nariai. O tie, kurie atėjo, negailėjo pagyrų charizmatiškajam vadovui.
Tik jaunimas buvo labiau nedrąsus, bet patikino, kad jiems čia smagu. Vyriausiai kapelos narei – šešiasdešimt, jauniausiam muzikantui – šešiolika.
Dažniausiai jaunam žmogui nepatinka liaudies muzika, tačiau „Smiltelėje“ trečdalis muzikantų – jaunuoliai.
Laiką leistų prie kompiuterio
Klarnetu grojantis aštuoniolikmetis Artūras Jankauskas džiaugėsi, kad kaime jaunam žmogui yra tokios veiklos.
„Groti man patinka, muzikuoju kartu su draugais. Jei ne kapela, tai vakarus leisčiau prie kompiuterio. Baigiau muzikos mokyklą, tai čia man puiki galimybė tobulėti. Dažnai dalyvaujame įvairiuose konkursuose, šventėse, tad tenka nemažai pasistengti. Namuose klausausi kiek kitokios muzikos, bet patinka ir liaudiškos melodijos“, – sakė daujėnietis gimnazistas.
Anksčiau kapeloje grojo ir jo brolis Algirdas, bet jis šiuo metu tarnauja Lietuvos kariuomenėje.
Būgnus mušantis vadovo sūnus šešiolikmetis Tomas Samulėnas patikino, kad mėgstamiausio muzikos žanro dar neišsirinko.
„Muzikos mokykloje jau baigiau akordeono klasę, joje mokausi toliau kaip laisvas klausytojas. Groju akordeonistų ansamblyje. „Smiltelėje“ nebuvo būgnininko, tai sutikau pagelbėti tėčiui“, – paaiškino jaunuolis.
Pasvalietiška tarmė – kietesnis riešutėlis nei natos
Ne visi kolektyvo nariai yra baigę muzikos mokyklą, kai kurie net natų nepažįsta, užtat puiki jų klausa visa tai kompensuoja.
Kontrabosu grojantis Rolandas Puzaras tai patvirtino. Jam ne visada pavyksta įskaityti natų raštą, tačiau ideali klausa niekad nenuvilia.
„Nelankiau jokių muzikos mokyklų, o groti pradėjau sulaukęs vos ketverių. Galbūt tai užkoduota mano genuose. Tiek tėvas, tiek senelis buvo puikūs savamoksliai muzikantai, jie mane ir išmokė groti. Dabar man paklūsta įvairūs muzikos instrumentai“, – pasakojo muzikantas.
Vyras yra dzūkas, kilęs iš Lazdijų rajono. Daujėnuose jis gyvena jau 14 metų, bet pasvalietiškos tarmės niekaip neperkanda.
„Muzikos instrumentus perpratau, o štai jūsų tarmės – niekaip“, – šypsosi vyras.
„Smiltelėje“ groja ir pasvaliečiai, bet jie yra mažiau ar daugiau susiję su šiuo kraštu: vieni gyvena Daujėnuose, kiti dirba arba anksčiau mokėsi šiame krašte.
Bandė streikuoti, bet tėvai į kalbas nėjo
Pats M.Samulėnas yra kilęs iš Girsūdų kaimo, o Daujėnus pažįsta nuo vaikystės. Čia jis baigė pagrindinę mokyklą.
Vyras prisipažino, jog vaikystėje buvo nelengva. Augo muzikantų šeimoje, tai tėvai prikalbėjo sūnų lankyti muzikos mokyklą, nors tuomet mažai kaimo vaikų lankė tokią mokymo įstaigą.
„Aš mokiausi groti klarnetu. Mes, trys klasiokai, po pamokų autobusu važiuodavom į Pasvalį. Ne kartą streikavau, norėjau mesti grojimo pamokas, bet tėvai neleido. Dabar galiu pasakyti jiems dėkui – tuomet jie tikrai teisingai mane prilaikė“, – šypsojosi kapelos vadovas.
Baigęs Panevėžio konservatoriją M.Samulėnas grįžo į gimtinę ir įsidarbino Žilpamūšio kultūros namuose. Ten jis subūrė ansamblį ir jam vadovauja.
Prierašai po nuotraukomis:
1. R.Puzaras sugeba groti keliais instrumentais.
2. Jaunajam T.Samulėnui labiau patinka groti akordeonu, tačiau sėdasi ir prie būgnų.
3. Kapelos vadovas M.Samulėnas jau dešimtmetį vadovauja kapelai „Smiltelė“.
4. Į repeticijas saviveiklininkai Daujėnų kultūros namuose renkasi vakarais, nes dieną visi dirba.
5. Šalies kapelų varžytuvėse pernai daujėniečiai, nuskynę antrosios vietos laurus, buvo pakviesti į televizijos laidą „Duokim garo!“
V.Savickienės ir asmeninio albumo nuotraukos
