MANTAS
Apie vykstančias parodas Panevėžyje nieko nežinau, nes neseniai dviem savaitėms grįžau į Lietuvą iš Olandijos.
Man priimtinesnė yra tautodailė, o ne profesionalus menas.
Modernus menas man atrodo kaip koks pinigų plovimas. Brūkšnį nupiešė ar bananą prie drobės priklijavo – ir viskas. Negi tai kūryba?
Ypač patinka medžio skulptūros parkuose. Tada ir pasimato, ar žmogus talentingas, kiek dūšios į dirbinį įdėjo. Dabar nepamenu, kokio skulptoriaus medines skulptūras teko matyti, bet labai jos patiko. Pažvelgus į darbus iškart buvo aišku, kad žmogus talentingas.
Lietuvoje parkai gražesni nei Olandijoje. Ši šalis tankiai apgyvendinta, pastatas prie pastato, o parkai mažiukai, juose vos vienas kitas medis, skulptūrų ten nėra.
Per šventes olandai prineša šiaudinių lėlių, o šiaip gatvės pilnos gėlių. Namuose turiu meno kūrinių – rankų darbo puodelius. Nežinau, kas juos nulipdė, nes gavau iš motinos dovanų.
SVAJŪNAS
Teko lankytis Panevėžio dailės galerijoje darbo reikalais, nes dirbu staliumi Panevėžio kraštotyros muziejuje. Nebuvo laiko visos parodos apžiūrėti, todėl ketinu dar grįžti. Patiko paveikslai.
Iš tautodailininkų kūrybos labiausiai patinka įvairūs drožiniai. Išliko nostalgija iš vaikystės visokiems drožiniams. Nors dirbu staliumi, bet pats drožinėti nebandžiau. Galiu baldą sumeistrauti, bet ne skulptūrą sukurti.
Parkuose esančios medinės skulptūros nemaišo, tegul būna, jei tik ne sovietinio paveldo.
Man tautodailė kur kas patrauklesnė už modernų meną. Naujovė yra naujovė, ne visiems gali patikti.
VILMA
Parodoms lankyti pritrūksta laiko, tačiau modernus menas patinka labiau nei tautodailė. Juk visas pasaulis juda į priekį, tad ir mene viskas tas pats. Parkuose medinės skulptūros tinka.
RAIMONDAS
Profesionalus menas man artimesnis, nes tada reikia gerai pagalvoti, ką menininkas norėjo išreikšti per savo kūrinį. Tautodailė paprastesnė. Ja nelabai domiuosi, gal daugiau patinka tapyba, bet nepamenu, kada kokioje nors parodoje buvau.
Patinka parkuose esančios medinės skulptūros, įvairovės dėlei galėtų būti ir akmeninių.
Esu įgijęs suvirintojo specialybę, todėl patinka kalvystės dirbiniai. Galiu pasigirti, kad vienas mano dėstytojas Lietuvai atgavus Nepriklausomybę nukalė metalinį kryžių Švč. Trejybės bažnyčiai. Mūsų pagalbos jis neprašė, matėme tik, kaip viską pats savo rankomis atliko.
VAIDA
Būdavo, nuvažiuoju pas močiutę į kaimą, o ten stovi skulptūra nei penki, nei devyni. Manau, kad viskas turi būti pagal laikmetį. Žmogus turi eiti į priekį ir tobulėti. Būtent todėl profesionalus menas man labiau patinka.
Parkuose medinės skulptūros tegul būna, niekam jos nemaišo, bet viską reikia suderinti. Kai buvau Šventojoje, tai ten daug medžio dirbinių.
Patinka keramika, nes tai praktiškas dalykas – vazą ir kitus dirbinius gali panaudoti praktiškai – kambario interjerą papuošti.
DANGUOLĖ
Man artimesnė tautodailė, nes modernų meną sunku suprasti.
Va, neseniai grįžau iš Italijos, tai ten viešbutyje ant sienos kabėjo paveikslas. Net nežinau, ką dailininkas norėjo pasakyti, kažkokie dryžiai drobėje matosi. Specialiai paveikslą nufotografavau ir rodau draugams, gal supras ir paaiškins, kas tai.
Kai mokiausi Juozo Balčikonio gimnazijoje, mokė piešti dailininkas Alfonsas Beresnevičius. Lankiau jo fakultatyvus – piešdavome natiurmortus, gamtą.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Svajūnas.
2. Vilma.
3. Raimondas.
4. Vaida.
5. Danguolė.
D.Krasausko nuotr.
