– Praėjusią savaitę pristatytas galimas miesto seniūnijų modelis. Kokia konferencijoje dalyvavusių panevėžiečių pozicija šiuo klausimu?
– Į konferenciją skaityti pranešimų ir pristatyti seniūnijų veiklos atvyko šios srities ekspertai: Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas prof. dr. Algirdas Astrauskas, šio komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, M.Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto Viešojo administravimo instituto dėstytojas prof. dr. Saulius Nefas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorė, Pilietinės visuomenės instituto direktorė dr. Ieva Petronytė, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas Kęstutis Vilkauskas.
Džiaugiuosi, kad renginyje dalyvavę panevėžiečiai turėjo galimybę ne tik išgirsti pranešėjų nuomones, bet ir gauti išsamius bei profesionalius atsakymus į juos dominančius klausimus.
Ekspertų pozicija aiški – miesto gyventojams seniūnijos būtų naudingos. Jas įsteigę sudarytume sąlygas gyventojams patiems spręsti gyvenamosios aplinkos problemas. Kaip? Savivaldybė ir toliau rūpintųsi strateginiais miesto klausimais, o seniūnija, turėdama savo biudžetą, galėtų pati, atsižvelgdama į tik jai priskirtos teritorijos gyventojų poreikius, tvarkyti aplinką. Arčiau būtų tik tos seniūnijos gyventojams bei socialiniais klausimais dirbantis žmogus, netgi visus prašymus ir raštus Savivaldybei galėtumėte atnešti čia, nereikėtų kaskart važiuoti į miesto centrą. Negana to, seniūnas galėtų atlikti nemokamus notarinius veiksmus, o tai jau būtų kuo konkrečiausia pagalba gyventojams.
Skeptikai teigia, kad seniūnijos reikalingos tik naujiems etatams kurti, neva, nepaisant privalumų, seniūnijų įsteigimas smarkiai padidintų valdininkų skaičių. Tai nėra tiesa. Siūloma Panevėžyje steigti 3 seniūnijas, kuriose dirbtų po 3 darbuotojus. Į kiekvieną iš jų du darbuotojai – socialinis ir žmogus, priimantis dokumentus, galėtų būti perkelti iš Savivaldybės, taigi realiai būtų įdarbinti trys nauji žmonės – seniūnai. Tai tikrai nebūtų didelės išlaidos, ypač atsižvelgiant į tai, kokios naudos miestui seniūnijos duotų.
Pristatyme dalyvavę panevėžiečiai, išklausę pranešimus, palankiai priėmė siūlomą modelį. Tačiau šis sprendimas nebus priimamas be aiškios viso miesto gyventojų pozicijos. Todėl dėl seniūnijų steigimo bus surengta apklausa ir sprendimą priims patys panevėžiečiai.
– Ne mažiau svarbus klausimas – miesto gatvių tvarkymas. Kokios naujovės laukia šiemet?
– Jau pernai gatvėse matėme nuotaikingus ženklus su užrašu „Panevėžys atsinaujina!“. Galiu pažadėti, kad šiemet jų bus gerokai daugiau. Štai ir praėjusiame Tarybos posėdyje pritarta, kad gatvės būtų tvarkomos į pagalbą pasitelkiant pažangią „Remix Plus“ technologiją.
Įsivaizduokite: šiuo metu 1 kv. m gatvės tvarkymas kainuoja apie 20 Eur, o su šia technologija tą patį plotą galima remontuoti daugiau nei dvigubai pigiau. Negana to, tą galime padaryti ir 4–5 kartus greičiau: dabar kilometro tvarkymas užtrunka savaitę ar net dvi, su šia technologija kilometrą galima sutvarkyti vos per dvi dienas. Vadinasi, už tą pačią sumą ir per gerokai trumpesnį laiką turėsime gerokai daugiau atnaujintų gatvių.
Už daugiau nei 10 mln. Eur planuojama atnaujinti apie 100 km asfaltuotų gatvių. Žinoma, visų darbų neįmanoma atlikti per metus, todėl įgyvendinti juos rengiamasi per artimiausius 3 metus. Planuojame skirti 5 mln. Eur iš miesto biudžeto, likusius 5 mln. Eur tikimės gauti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos, kitų šaltinių.
(17P005-1)