– Kaip organizuojami tokie konkursai?
– Geriausios architektūrinės koncepcijos konkursas „Senvagės ir Skaistakalnio parkų su prieigomis kompleksinis sutvarkymas“ vyko pagal atviro projekto konkurso reikalavimus. Organizatorė – Savivaldybės administracija ir Lietuvos architektų sąjunga, dalyvių pateiktus projektus vertino administracijos direktoriaus sudaryta 9 narių komisija, kurią sudarė 3 administracijos atstovai ir 6 nacionaliniu lygiu žinomi ir pripažinti, ilgametę architektūrinių konkursų ir kitų projektų vertinimo patirtį turintys asmenys: Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas, Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedros vedėjas Marius Pranas Šaliamoras; Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros katedros vedėjas, Lietuvos architektų sąjungos narys Sigitas Kuncevičius; Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkas, Lietuvos architektų sąjungos narys Alvydas Mituzas; Lietuvos architektų sąjungos narys Gintautas Natkevičius; Vilniaus miesto savivaldybės Plėtros planavimo skyriaus vyr. specialistė, kraštovaizdžio architektė Vaiva Deveikienė ir Lietuvos architektų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas Arvydas Narkevičius.
Remiantis Viešųjų pirkimų įstatymu, vertinant konkursui pateiktus darbus nei juos pateikusios įmonės, nei autoriai nėra žinomi ne tik visuomenei, bet ir komisijai. Tik įvertinus konkursui pateiktus darbus juos pateikę dalyviai identifikuojami pagal nurodytus kodus, tikrinama, ar atitinka kvalifikacinius reikalavimus.
– Ar jūsų sūnus dalyvavo šiame konkurse?
– Konkursą laimėjo architektų įmonė MB „Pupa – strateginė urbanistika“. Mano sūnus su dar 4 architektų grupe dalyvavo kūrybinėje konkurso dalyje, skirtoje pateikti architektūrinę idėją. Vienareikšmiškai paneigiu klaidinančią informaciją, jog mano sūnus yra šios įmonės akcininkas. Jis ne tik nėra akcininkas, bet ir nesusijęs su ja jokiais darbo santykiais. Konkurse dalyvavo kaip laisvas kūrėjas – idėjos bendraautorius. Premiją už laimėtą konkursą gaus ne mano sūnus, o šio konkurso dalyvė MB „Pupa – strateginė urbanistika“. Kitaip tariant, jis neatlygintinai pasidalina idėjomis, kaip atgaivinti miestui svarbius objektus, nepretenduodamas gauti atlygį.
Akivaizdu, jog bandoma formuoti viešąją nuomonę, neva mero sūnus, dalyvavęs šiame konkurse, gaus daug pinigų įgyvendindamas projektus. Tai netiesa – savo profesinėmis žiniomis jis prisidėjo rengiant pasiūlymo idėją, tačiau čia viskas ir baigiasi. Jis nedalyvaus rengiant techninę dokumentaciją, neatliks jokių su techninio projekto parengimu susijusių darbų. Vykdant projektą dalyvaus kiti visus konkurso kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys asmenys.
– Ar šioje istorijoje galima įžvelgti viešųjų ir privačių interesų konfliktą?
– Vienareikšmiškai – ne. Pirma, mano sūnus neturi nei įmonės akcijų, nei darbo santykių su ja. Antra, dalyvavo tik kūrybinėje konkurso dalyje, jokia kita forma nedalyvauja ir nesirengia dalyvauti. Trečia, sprendimus, susijusius su šiuo ir kitais konkursais, Savivaldybėje priimu ne aš, o direktoriaus sudaryta komisija, apie poveikį kuriai, matant jos sudėtį, kalbėti paprasčiausiai nerimta.
Konsultavausi su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija. Jų atsakymas aiškus – interesų konflikto nėra, deklaruoti nebuvo ir nėra ką.
(17P005-10)