Atrinko šešias mokyklas
Panevėžio miesto taryba užpraėjusiame posėdyje bendru sutarimu patvirtino pirmąją tęstinę gabių ir didelį mokymosi potencialą turinčių mokinių ugdymo programą.
Projekte nuo spalio dalyvauja Juozo Balčikonio, Juozo Miltinio, „Minties“ inžinerijos ir 5-oji gimnazijos bei Alfonso Lipniūno ir „Saulėtekio“ progimnazijos. Iš kiekvienos mokyklos dalyvauti programoje bus atrinkta po 20–25 mokinius.
Pasak savivaldybės Švietimo skyriaus specialistės Izoldos Pakalnienės, šios šešios miesto mokyklos buvo atrinktos pirmiausia pagal tai, kad jos nedalyvauja „Tūkstantmečio mokyklų“ projekte. Be to, būtent tarp gimnazistų yra daugiausia olimpiadininkų ir konkursų laimėtojų.
Švietimo skyriaus vedėja Silvija Sėrikovienė valdininkiška kalba aiškino, kad gabūs mokiniai projektui bus atrenkami dviem būdais: pirminiu psichologiniu atrinkimo testu ir psichologiniais įrankiais, arba giliuoju tyrimu, užtrunkančiu apie metus.
„Pirmiausia atrinksime vaikus pagal pirminį psichologinį atrinkimo būdą. Tai atlieka mokyklose suburtos komandos, ten kalbamasi su mokytojais, tėvais ir pačiais vaikais. Šiemet įsipareigojom tuos pačius vaikus per metus patikrinti su tikruoju psichologijos įrankiu“, – kalbėjo vedėja.
Atsakymai – valdininkiški
Po posėdžio norėjome paprašyti S.Sėrikovienės, kad paprastai ir suprantamai paaiškintų šių jos išsireiškimų esmę. Kelias dienas vedėjai neprisiskambinus, klausimus nusiuntėme raštu.
Tačiau iš vedėjos atsiųstų atsakymų aiškiau nepasidarė. Juolab kad išsireiškimus ji daugiausia aiškina ne savais žodžiais, o ištraukomis iš kažkokio dokumento.
Vedėja rašo, kad gabių mokinių pirminis psichologinis atrinkimo testas vyksta mokykloje, yra daugiapakopis, sistemingas procesas, sutelkiant įvairių švietimo bendruomenės narių pastangas.
Testo tikslas – kuo anksčiau ir kuo tiksliau identifikuoti vaikus, kurie pasižymi išskirtiniais gebėjimais ar dideliu potencialu, kad jiems būtų galima laiku suteikti tinkamą ugdymo pagalbą.
Psichologiniai įrankiai – tai standartizuoti intelekto testai, jie gali būti individualūs arba grupiniai, o giluminis tyrimas – tai tyrimas, kai gabių mokinių atpažinimas atliekamas taikant daugiau nei tris psichologinius įrankius, tai yra testus.
Abejoja, ar pajus naudą
Tarybos posėdyje demokratas Lauras Jagminas klausė, ar neatsitiks taip, kad didžiąją dalį programos lėšų suvalgys tie įvairūs tyrimai, kurių tiesioginę naudą patys vaikai pajus menkai.
„Ar tikslinga pirkti ir daryti tą giluminį tyrimą, juk mokytojai mato, kurie vaikai yra gabūs, turi potencialo, ir patys juos atsirinks?“ – klausė valdančiųjų atstovas.
S.Sėrikovienė teigė, kad šiais mokslo metais su atrinktais gabiais vaikais padirbės psichologė iš Panevėžio pedagoginės psichologinės tarnybos. „Taip, jinai neturi nusipirkusi tos priemonės, bet psichologė ilgus metus dirba šioje tarnyboje ir kaip tik yra įrankių kūrėja. Ji turi visą šio didžiulio projekto medžiagą ir tuo gyvena, bet, kaip dažnai būna, tas įrankis nusėdo į stalčius“, – vėl nesuprantamai atsakė valdininkė.
Tada vedėja pridėjo, esą jei šis pirminis psichologinis atrankos būdas nepasiteisins, mokytojai galbūt atrinks ne gabius vaikus, o tik tuos, kurie labai gerai mokosi, yra stropūs. O tada kitiems metams „imsime patentuotą ir tikrą psichologinį testą“.
Vaikų iš kitų mokyklų nekvies
Konservatorė Indiana Grigienė priminė, kad opozicija dvejus metus iš eilės teikė pasiūlymus numatyti biudžete lėšų gabių mokinių ugdymo programai, tačiau valdantieji siūlymus atmesdavo.
„Tada mes siūlėme šiai programai skirti 250 tūkstančių eurų. Man būtų labai įdomu sužinoti, kiek dabar savivaldybė skirs lėšų jūsų pateiktai programai?“ – klausė opozicijos lyderė.
S.Sėrikovienė nurodė, kad Europos struktūriniai fondai trejiems metams skyrė 2,6 mln. eurų, o savivaldybė prie šios sumos pridės 10 procentų, arba ne mažiau kaip 250 tūkst. eurų.
Vedėja aiškino, kad savivaldybė kasmet skiria lėšų gabių mokinių pagilintam ugdymui, šiemet tam skirta 20 tūkst. eurų. Iš šios sumos 8 tūkst. eurų skirta ekonomikos ir verslumo mokslams 5-ojoje gimnazijoje, bendradarbiaujant su Mykolo Romerio universitetu, 6 tūkst. eurų – tiksliųjų mokslų pagilintam ugdymui Juozo Balčikonio gimnazijoje, bendradarbiaujant su Vilniaus universitetu.
Valstiečių atstovė Sandra Razminė pasiteiravo, ar projekte gali dalyvauti Panevėžyje veikiančios, bet savivaldybei nepavaldžios mokyklos, tokios kaip Kazimiero Paltaroko gimnazija ir kitos.
S.Sėrikovienė nurodė, kad ne, to neleidžia projektas.
Išvardijo krūvą problemų
Konservatorius Ignas Gaižiūnas džiaugėsi atsiradusia gabių mokinių ugdymo programa, tačiau joje įžvelgė daug neišspręstų problemų.
Pasak opozicijos atstovo, parengtoje programoje dalis mokinių pasidaro nebe Panevėžio vaikai vien dėl to, kad jie mokosi kito pavaldumo ugdymo įstaigoje.
„Tas pats projektas sudaro galimybes partnerio teisėmis priimti ir kito pavaldumo mokyklas ir joms užtikrinti šitas paslaugas. Keista, kad tas nebuvo padaryta ir kad renkamasi ignoruoti dalies gabių panevėžiečių ugdymą“, – patikino I.Gaižiūnas.
Politikui nerimą kelia ir tai, kad gabių miesto moksleivių atranka bus vertinama neturint tam licencijos.
„Pasakyti, kad Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje šiuo metu niekas neturi licencijos, bet vis tiek bus vertinama pagal šitą metodiką, matyt, yra vienas blogiausių dalykų, ką gali daryti psichologas. Tai yra arti legalumo ir teisėtumo ribos“, – įspėjo konservatorius.
I.Gaižiūno nuomone, programoje labai silpna humanitarikos dalis, o filosofijos, istorijos ir retorikos sričių jis programoje apskritai nepastebėjo.
Mokytojus, dirbsiančius su gabiais vaikais, jis siūlė išsiųsti pasimokyti į šalies aukštąsias mokyklas pagal specialias programas.
„Vien profesinio pajėgumo neužtenka dirbti su gabiais vaikais, reikia tam tikrų psichologinių žinių“, – nuogąstavo kalbėtojas.
Ar specialistai sugebės pasinaudoti įrankiais?
Po posėdžio valdančiųjų atstovo, buvusio pedagogo Petro Luomano paklausėme, ar jis suprato, ką reiškia psichologiniai įrankiai, pirminis psichologinis atrinkimo testas, arba gilusis tyrimas.
Politikas nuo atsakymo išsisuko. Jis patikino, kad svarbiausias dalykas yra ne testų ir tyrimų pavadinimai, o tai, kaip bus atrenkami gabūs mokiniai.
„Vaikai gali būti ir labai gabūs, bet gali būti ir labai drovūs, ne visada atsiskleisti. Labai svarbu pastebėti bei sugebėti atskleisti jų gabumus. Galima turėti daug įrankių ir jais išskaptuoti gražią skulptūrą. Bet reikia sugebėti tuos įrankius panaudoti. Ar su tais vaikais dirbsiantys specia-listai turėjo tokios praktikos, kyla daug klausimų“, – kalbėjo P.Luomanas.
Buvusioje Jono Švedo pedagoginėje muzikos mokykloje dabartinis politikas 14 metų dėstė muzikos teoriją ir dabar teigė pastebėjęs įdomų dalyką: tiems vyresnių klasių mokiniams, kuriems prastokai sekėsi harmonijos pamokos, prastokai sekėsi ir matematika. Mat šiems abiem dalykams būtinas loginis mąstymas.
„Kaip seksis su gabių vaikų ugdymo programa, pagyvensim – pamatysim. Niekada nebūna iškart viskas labai gerai“, – sakė P.Luomanas.
Prierašai po nuotraukomis:
1. I.Gaižiūnas nuogastavo, kad naujoji ugdymo programa balansuoja arti legalumo ir teisėtumo ribos.
2. P.Luomanas abejojo, ar su gabiais vaikais dirbsiantys specialistai turi tokios praktikos.
A.Švelnos nuotraukos
