Pakabino ir skraidyklę
Skrydžiams sugaišta 139 valandos ir 25 minutės, įveikta 1012 kilometrų, pakilta 817 kartų.
Tokia netikėta informacija žiūrovus pasitinka panevėžiečio fotomenininko Andriaus Repšio parodoje „Paukščio akimis“.
Šalia fotografijos kūrinių eksponuojamas ir kūrybos įrankis – kelis tūkstančius eurų kainuojanti bepilotė skraidyklė.
A.Repšys jau keletą metų paprastą fotoaparatą yra iškeitęs į skraidykles, kuriose įmontuota fotokamera kadrus gaudo iš aukštai.
Fotomenininkas dar yra ir ekstremalaus sporto mėgėjas, priklauso klubui „Pajusk skrydžio jėgą“, pats išbandė ne vieną pavojingą sporto šaką, fotografuodavo iš lėktuvų, oro balionų, sraigtasparnių.
Žemėje pasaulis atrodo vienaip, o žiūrint iš oro mums įprasti dalykai sudėlioja keisčiausius raštus, ornamentus, virsta simboliais.
Technika „atsisakė“ skristi
Pats A.Repšys prisipažino, kad jam ne romantika galvoj, o adrenalinas. Kartais jis skraidyklę kelia per vėją ir audrą, nardo per žemai pakibusius debesis, o tuomet visad kaista kraujas – ar baigsis sėkmingai, ar skraidyklė nukris.
Visos parodoje rodomos nuotraukos padarytos per vienus metus, fotografuota ir Kazachstane. Ten šią vasarą A.Repšys vežė savo parodą į sostinės Astanos ekspozicijų rūmus.
„Turėjau visus reikiamus leidimus, mane patikrino per 20 apsaugininkų, bet vienu metu dingo radijo ryšys su visais palydovais, kurių paprastai būna keliolika. Skraidyklė nesidavė valdoma ir rankiniu būdu“, – sakė panevėžietis.
Kazachstane galėjo būti blokuojama ir specialiai, tačiau keistų vietų, kur skraidyklė staiga praranda ryšį, yra ir mūsų šalyje. Rūdninkų girioje esančiame Kernavo draustinyje A.Repšys niekaip negalėjo nufotografuoti vieno ežero, technika „atsisakė“ virš jo skristi.
Oro nenusipirkę, bet barėsi
A.Repšį labiausiai ir traukia paslapčių turinčios vietos.
„Šalia Vilniaus yra tokia vietovė – buvęs kariškių poligonas, kur Šalčininkų urėdija įspėja, kad teritorija nėra visai išminuota, lankymasis ten pavojingas gyvybei. Pastebėjau, kad visi, kas tą ženklą pamato, iš karto ten ir važiuoja“, – fotografas sakė padaręs tą patį.
Fotografuodamas skraidykle panevėžietis vis susiduria su piktais žmonėmis, jie puola ir rėkia, kodėl aparatas pakeltas virš jų sodybos ar žemių.
„Juk oro jie dar nėra nusipirkę“, – iš piktuolių juokiasi fotomenininkas, nes žino, kad tai, ką daro, yra legalu.
Jo didžiausi draugai yra vaikai ir kaimo „pijokai“ – jie vieninteliai nebijo prieiti ir smalsiai klausinėti.
Įvairiose vietovėse, kur beskraidintų skraidyklę, vietiniai girtuoklėliai beveik visad teiraujasi vieno: kiek ji pakelia ir ar neapsimoka per sieną ja atsigabenti cigarečių.
Šovė aukštyn ir pabėgo
Gerbėjai A.Repšiui dėkojo už galimybę kvėptelėti erdvios laisvės, žinomas vietas pamatyti kitaip.
„Antiglobalistai jį pasmerktų, jis pasaulį mato kitaip. Algimantas Aleksandravičius fotografuoja veidą, žmogų, o Andrius iš aukštai mato globaliau – ką tas žmogus sukuria ar sunaikina“, – sakė Seimo narys Bronius Matelis.
Jis pašmaikštavo, kad irgi jaučiasi esantis šiek tiek parodos bendraautoriumi. Prieš metus A.Repšys feisbuke klausė, kas gali iš Vilniaus pargabenti jo pirkinį – naująją skraidyklę, pirmas atsišaukė B.Matelis.
Kai parodos autorių apstojo sveikintojai su gėlėmis, žodžio paprašė ir fotomenininko tėtis Alvydas Repšys.
„Pradžia buvo nuo manęs. Andrius pradėjo žiūrėti, kaip nuotraukas ryškinu, paskui pats bandyti fotografuoti, o paskui tik aukštyn, aukštyn ir pabėgo, nebesusitvarkau“, – linksmai kalbėjo vyras.
Vyresnysis A.Repšys fotografavo tik savo malonumui, daug fiksavo įsimintiniausių šeimos akimirkų. Anuo metu jis buvo įsigijęs pačios geriausios ir pažangiausios technikos.
Andrius rimtai fotografuoti pradėjo prieš du dešimtmečius, kai dirbo miškininku.
„Panevėžio kraštas“, 2017 12 02
