Poezija tik feisbuke
„Kodėl tas nikelis taip blizga, gal nuo tavųjų akių“, – ekspromtu eiliuoja 59 metų panevėžietis Žydrūnas Pluta, žiūrėdamas į mano parkerį.
Mudu sėdime ir kalbamės tarsi būtume seniai nesimatę draugai, nors iš tiesų dar prieš 3 mėnesius jo nepažinojau. Buvau girdėjusi, kad yra toks Pluta, kasdien „kepantis“ eilėraščius, bet ar mažai dabar save poezijoje įprasminančių ir dideliais poetais besivadinančių.
Tačiau nuomonė pasikeitė, paskaičius eilėraščius. Juose nedaug nusaldintos romantikos, nors pakanka ir jos, bet daugiausia „kalama“ į aktualijų ir politikos gyvenimo vartus.
Ž.Pluta – ne poezijos vakarų dalyvis, jis – poezijos asas socialinio tinklo platybėse. Ne vienas yra prisipažinęs, kad kasryt ieško pakeliančių nuotaiką jo eilių.
Mūza aplankė ligoninėje
Prieš 5 metus Ž.Plutos dar niekas nevadino poetu.
Eilėraštukus apie kaktusiuką ir saulytę jis rašė iki 5 klasės. Turėjo kalbos dovaną, kaip pats aiškino, bet pasuko į dailę ir sportą.
Viską pakeitė nelaimingas atsitikimas. Sakė, juk būna, kad žmogus, patyręs sukrėtimą, iš pasąmonės gelmių ištraukia ten glūdėjusį talentą. Tarsi įvyksta nušvitimas.
Tą rugpjūtį Ž.Pluta buvo kaip tik grįžęs iš darbų Norvegijoje. Jis – statybininkas, moka elgtis su visokiais įrankiais, tačiau tas kartas buvo lemtingas.
Tąkart jis norėjo baigti dovaną anūkei, tad kampiniu šlifuokliu sendino išdrožtą medinį paukščio sparną. Užkliuvęs už drožinyje esančio sraigto, šlifuoklis slydo ir aštriais dantimis pervarė per 4 kairės rankos pirštus ir kliudė papilvę. Jei ne sodo kaimynas, Ž.Pluta sakė, kad jam būtų buvę amen.
Beveik dveji metai praleisti ligoninėse, daugybė operacijų ir iki šiol sulenkti kairės rankos pirštai. Tačiau būtent ligoninėje jį aplankė mūza.
Toliau apie tai skaitykite „Panevėžio krašto“ laikraštyje
rugsėjo 19 d. numeryje.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Ž.Pluta (antras iš dešinės su gitara) pradinėse klasėse muzikavo kartu su dainininku K.Kerbedžiu (su akiniais).
2. Ž.Pluta (už nugaros) su vaikystės draugu Vidmantu Žukausku mėgdavo krėsti išdaigas.
3. Jau vaikystėje Ž.Plutai (kairėje) nieko nereiškė sušokti gulbių šokį.
Nuotr. iš Ž.Plutos asmeninio albumo
