2026-ieji paskelbti Kanklių metais, todėl ypatinga vieta festivalyje bus skirta kanklėms. Jų skambesys lydės abiejų dienų programą: festivalį pradės Daujėnų kanklininkių ansamblis, o sekmadienį koncertuos liaudiškos muzikos ansamblis „Kankleliai“ iš Vilniaus. Šie pasirodymai primins apie vieno seniausių lietuvių tradicinių instrumentų gyvybingumą ir jo gebėjimą jungti skirtingas kartas.
Tradicijų perdavimo ir išsaugojimo temos atsiskleis ne tik scenoje. Festivalio lankytojai bus kviečiami į susitikimus: gastronominio paveldo tyrinėtojai Rimvydas ir Anželika Laužikai „Etno skoniuose“ kartu su lankytojais raitys aukštaitiškus virtienius ir ieškos jų panašumų bei skirtumų Lietuvos ir Latvijos kraštų tradicijose, Virginija Rimkutė „Etno raštuose“ pasakos apie tekstilės raštų tradicijas, o etnomuzikologė Varsa Liutkutė-Zakarienė kvies į pokalbį „Daina jungia kartas“. „Malūno kine“ istorikas Salvijus Kulevičius skaitys paskaitą „Senieji Pasvalio krašto vandens malūnai: istorijos ir žmonės“.
Dvi dienas Raubonyse skambės lietuviška ir latviška muzika. Festivalio scenoje pasirodys folkloro ansambliai „Žiedupė“, „Varangė“, tradicinės muzikos muzikantai „Tam kart’“ bei kiti kolektyvai. Šeštadienio vakaro programoje – Latvijos folkloro kapelos „Igauņu ģimene“ ir grupės „Kitava“ koncertai, o pirmąją festivalio dieną užbaigs smagūs naktišokiai su VDU folkloro ansambliu „Linago“.
Sekmadienį lankytojų lauks susitikimas su žolininku Virgilijumi Skirkevičiumi, Zitai Kelmickaitei atminti skirti pasidainavimai, Matuizų teatro spektaklis „Trys dzūkų gražuolės“ ir Latvijos kapelos „Karikste“ koncertas.
Lietuvos ir Latvijos atlikėjų bei tradicijų susitikimas festivalyje taps gyvu kultūriniu dialogu, leidžiančiu pažinti kaimyninių tautų panašumus ir savitumą. Šis ryšys atsiskleis ne tik muzikoje, bet ir kulinariniame pavelde – lankytojai galės paragauti tradicinių patiekalų, susipažinti su jų istorijomis ir žmonėmis, kurie senąsias gaminimo tradicijas iki šiol perduoda iš kartos į kartą.
Vienas iš žaismingiausių „Vilnonių dienų“ renginių – šlepečių vėlimo čempionatas. Jo dalyviai negaus jau paruoštų šlepečių – jas turės nusivelti patys. Minkštas vilnos pluoštas, pasitelkus kantrybę, pastangas ir kūrybiškumą, virs tikromis, paties dalyvio rankomis pagamintomis šlepetėmis.
„Galbūt todėl „Vilnones dienas“ nėra lengva apibūdinti vienu žodžiu. Jis apie vilną, bet ne vien apie vilną. Apie folklorą, bet ne vien apie folklorą. Apie paveldą, kuris gyvas tik tada, kai juo dalijamės. Kaip ir kasmet kviesime ne tik klausytis ir žiūrėti, bet ir patiems patirti – bus kerpama avis, Raubonių malūne ir vilnų karšykloje-verpykloje lankytojai galės pamatyti autentišką įrangą ir vilnos kelią nuo avies iki siūlo. Norisi, kad žmogus iš Raubonių išsivežtų ne tik gerą įspūdį, bet ir bent vieną naują atradimą. Galbūt tai bus pirmą kartą išbandytas amatas, paragautas patiekalas, išgirsta istorija ar daina, o gal tiesiog naujai pažvelgta į tai, kas visada buvo šalia. Juk tradicija išlieka gyva tada, kai ją ne tik saugome, bet ir patys patiriame“, – sako festivalio direktorė Gražina Paškevičienė.
„Vilnonės dienos“ – ne tik apie vilną. Tai festivalis apie žmogaus rankomis kuriamą grožį, gyvą tradiciją, muziką, bendrą dainą, kaimyninių tautų bičiulystę ir buvimo drauge džiaugsmą. Čia kviečiami visi, kurie nori ne tik stebėti, bet ir išbandyti, ne tik klausytis, bet ir dainuoti, ne tik ragauti, bet ir pažinti.
XI tarptautinis amatų ir meno festivalis „Vilnonės dienos“ – rugpjūčio 29–30 dienomis Raubonyse, Pasvalio rajone.
Detalią festivalio programą galima rasti adresu www.vilnonesdienos.lt
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Pasvalio rajono savivaldybė.
