Į botanikos sodą galima pakilti funikulieriumi, bet mūsų, moterų, grupelė į Madeiros sostinę atvyko kelioms dienoms kurorte išsinuomota nedidele mašinyte, tad nusprendžiame, kad su ja ir pabandysime įveikti visas serpantininio kelio statumas.
Uždavinys nelengvas, nes mašinytė menko galingumo, stena ir cypia, bet metras po metro pamažu kylame aukštyn. Prieš mus viena, netgi didesnė, mašina pasiduoda – sustoja ir užleidžia kelią. Aplenkti ją irgi iššūkis, nes jau tas kelio siaurumas!..
Kai pagaliau visos prakaito išpiltos pasiekiame kelionės tikslą, lieka dar viena didelė užduotis – rasti vietą mašinai pastatyti. Vargais negalais, gal kokioje ketvirtoje gatvelėje randame mažą lopinėlį prie aukštos mūrinės sienos – prie jos pričiuožiame kone per centimetrą, užlaužę veidrodėlius – kad tik liktų vietos kitoms mašinoms pravažiuoti...
O nuo tada prasideda palaimos valandėlės. Įžengiame į botanikos sodą – beveik rojų.
Gamtos mėgėjas jame galėtų praleisti visą dieną – toksai jis didelis, su daugybe augalų rūšių iš visų kontinentų, ypatingais deriniais, išmoningomis kompozicijomis, takais takeliais, skulptūromis, net rūmais, tvenkiniais ir paukščiais.
Botanikos sodas daug kam atrodo ir kaip kryžkelė vaikų pasakoje: suksi kairėn – prieisi bananų giraitę, dešinėn – pateksi į magnolijų, orchidėjų, azalijų valdas, tiesiai – išvysi dar neregėtų kaktusų keistose puodynėse...
Toliau apie tai skaitykite „Panevėžio krašto“ laikraštyje
lapkričio 8 d. numeryje
Prierašai po nuotraukomis:
1. Pavargus gera prisėsti ant suolelio ir žvalgytis į visas puses.
2. Lankytoja – lyg tarp geltonų žiedų linksmai plazdenantis drugelis.
3. Prie Montės rūmų teška krioklys, tvenkinyje pramogauja gulbė.
4. Grupėmis sukomponuoti augalai auga tarp medžių kamienų, visokio dydžio puodynėse.
5. 6. Skulptūrą sukūrusio menininko paslėptą užmojį suprasi tik apėjęs ir apžiūrėjęs ją iš visų pusių.
7. Ar gali likti abejingas, matydamas tokį gamtos grožį – sniego baltumo povą?
8. Mergaitės su šokdyne skulptūra.
9. Botanikos sode – į visas puses vedantys takai takeliai. Kuriuo beeitum, aikčiosi nuo augalijos grožio.
10. Įsimylėjėliams augalų karalija – kuo tikriausias rojus.
11. Prie medžių pasodintų gėlių žiedai – didžiuliai, vešlūs ir spalvingi.
12. Ilgakojai flamingai jau savaime trauktų akį, o dar apgyvendinti tokiame puikiame fone!
S. Balandytės ir L.Rušėnienės nuotraukos
