_sk0.jpg)
Atsidūrė pasaulio dėmesio centre
Tą vakarą Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete turėjo būti pasirašomas JAV ir Ukrainos susitarimas dėl bendro Ukrainos retųjų metalų išgavimo. Iš tikrųjų tai buvo vien išankstinė nieko neįpareigojanti sutartis, kuria turėjo būti patvirtintas siekis kurti bendrą fondą retiesiems metalams, dujoms ir naftai išgauti.
Po kelių mėnesių buvo tikimasi pasirašyti tikrą, galutinę sutartį, ir tik ją būtų privalėję tvirtinti JAV bei Ukrainos parlamentai. Iš pradžių buvo siūloma, kad penktadienio susitarimą pasirašytų žemesnio rango atstovai, tačiau D.Trampas panoro pats, mat mėgsta girtis sugebėjimu sudaryti greitas ir pelningas sutartis.
Diskusijoje virė aistros
Į susitikimą veržėsi ir Ukrainos prezidentas, būtinai norėjęs su D.Trampu susitikti pirmiau, nei kad tas susitiks su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. V.Zelenskis siekė ir pagerinti santykius su D.Trampu, kuris pyko ant šio, kam per JAV prezidentų rinkimus palaikė ne jį.
Tačiau Baltuosiuose rūmuose pasitikdamas V.Zelenskį JAV vadovas pasišaipė, kad tas atvyko ne su kostiumu, o karine apranga. Šalia buvę žurnalistai D.Trampo pasišaipymą palydėjo juokais, tačiau V.Zelenskis susilaikė nuo pikto atsakymo, nors Kyjive yra žinoma, kad nekenčia kritikos.
Prie pokalbio stalo V.Zelenskiui teko atlaikyti diskusiją su dviem JAV atstovais – D.Trampu bei viceprezidentu J.D.Vencu.
Keturiasdešimt minučių diskusijos bei pokalbiai su žurnalistais vyko taikingai, nors matėsi, kad V.Zelenskis yra nervingas – nenustygo kėdėje, be perstojo trynė pirštus. Aistros užvirė po Lenkijos radijo žurnalisto Marko Valkusko klausimo D.Trampui, kodėl šis suartėjo su V.Putinu. JAV vadovas pareiškė siekiantis taikos ir paneigė suartėjęs su V.Putinu. Jį papildyti nusprendęs J.D.Vencas pareiškė: „Tai, kas JAV daro gera šalimi, yra diplomatijos siekis. Būtent tai daro Trampas.“
Zelenskio žodžiai įsiutino
Tada pasisakyti netikėtai nusprendė V.Zelenskis, pareiškęs, kad su V.Putinu neįmanomos derybos, nes jis sulaužė susitarimus dėl karo nutraukimo, dėl kalinių apsikeitimo, žudo žmones ir okupavo didelę dalį Ukrainos.
„Kas tai per diplomatija?“ – tiesmukai paklausė V.Zelenskis.
Šie žodžiai įsiutino ir J.D.Vencą, ir D.Trampą. Pirmasis apkaltino V.Zelenskį nedėkingumu už suteiktą paramą, o prezidentas pareiškė, kad V.Zelenskis siekia trečiojo pasaulinio karo ir parodė nepagarbą JAV, kuri daro viską, kad būtų taika.
D.Trampas paprašė iš Ovaliojo kabineto išeiti žurnalistams, nuėjo į kitą kabinetą pasitarti su padėjėjais ir netrukus pranešė, kad sutartis nebus pasirašoma, o Ukrainos delegacija turi išvykti.
Konfliktas pradžiugino Maskvą
Tokia derybų baigtis šokiravo visą pasaulį, bet pradžiugino Maskvą, kurios atstovai gyrė D.Trampą ir peikė V.Zelenskį.
JAV politikų nuomonės išsiskyrė. D.Trampo partiečiai respublikonai pasmerkė V.Zelenskį dėl įžūlaus elgesio, reikalavo atsiprašyti ir net atsistatydinti.
Demokratų partijos atstovai V.Zelenskį užstojo, primindami, kad šis buvo pažemintas dėl tariamai netinkamos aprangos, diskutuoti turėjo vienas prieš du ir kad atstovauja nuo agresorės Rusijos didvyriškai besiginančiai šaliai.
Konfliktas sukėlė didžiulį nerimą Briuselyje, mat ES šalių lyderiai išsigando, kad nenuspėjamu elgesiu garsėjantis D.Trampas gali nutraukti karinę paramą Kyjivui, o be šios Ukraina gali neatsilaikyti prieš Rusiją.
Tačiau ES atstovai išsakė palaikymą V.Zelenskiui ir garantavo remti Ukrainą net tai nustojus daryti Vašingtonui.
Prezidentui pritarė net aršus jo kritikas
Ukrainos visuomenė, kurios nemaža dalis dar prieš kelias dienas kritikavo V.Zelenskį dėl žlungančios mobilizacijos ir nesugebėjimo įveikti korupciją, po konflikto vieningai stojo ginti V.Zelenskio.
Pavyzdžiui, vienas aršiausių V.Zelenskio kritikų, karo ekspertas Jurijus Butusovas pareiškė, kad V.Zelenskis Vašingtone išsakė visą tiesą ir gynė savo šalies garbę, todėl privaloma jį palaikyti.
Būdamas Charkive kitą rytą, šeštadienį, nuskubėjau į miesto centrą paklausinėti praeivių, ką mano apie įvykusį konfliktą. Visi dvidešimt užklaustų asmenų teigė, kad V.Zelenskis teisingai pasielgė priminęs, jog karą pradėjo V.Putinas ir jis nesilaiko susitarimų.
Daugelis spėjo, jog konfliktas buvo specialiai sukeltas tam, kad D.Trampas galėtų su V.Putinu derėtis nedalyvaujant V.Zelenskiui. Charkivietis Aleksandras Vološinas buvo piktas dėl per drono ataką sudegusios parduotuvės, siūlė D.Trampui atvykti į Charkivą, kad suprastų, kas kaltas dėl karo.
Dauguma pasisakė už taiką
Žmonės neslėpė požiūrio, kad tai, kas nutiko Vašingtone, yra labai blogai, bet vylėsi, kad kitos šalys įkalbės JAV nepalikti Ukrainos bėdoje.
Paklausus, ar pritaria D.Trampo minčiai, kad kuo greičiau reikia pasirašyti taiką, ar geriau norėtų tęsti karą siekiant atgauti prarastas žemes, visi, net ir kariškiai, pasisakė už taiką. Tai argumentavo nenoru toliau kęsti apšaudymus, finansų išsekimą, artimųjų ir draugų žūtis. Be to, gąsdino neigiami pranešimai iš fronto ir tai, kad vyrai nebenori kariauti – slepiasi nuo mobilizacijos.
Pašnekovų nuotaikoms galbūt įtakos turėjo ir tai, kad tą naktį Charkivas išgyveno didžiulę Rusijos dronų ataką, per kurią buvo sugriauta keliolika namų, sunkiai sužeista 15 žmonių. Vienas dronas atakavo onkologijos ligoninę, užsidegė stogas ir skubiai teko evakuoti 60 ligonių.
Pavadino diktatoriumi
Tinklalapis „Ukrainska Pravda“ priminė, kad siekdami perimti Ukrainos gelmėse esančius retuosius metalus JAV vadovai elgėsi labai įžūliai ir darė brutalų spaudimą V.Zelenskiui.
Amerikiečiai prieš dvi savaites atvežė žeminantį sutarties variantą, o V.Zelenskį vertė jį pasirašyti per pusvalandį. Ukrainos vadovas pareiškė to negalintis padaryti, o sutartį visų pirma turi įvertinti jo patarėjai.
Tai nepatiko D.Trampui, jis ėmė gąsdinti, kad dėl taikos derėsis vien su V.Putinu, o V.Zelenskį pavadino diktatoriumi, nerengiantį rinkimų, nors esą jį remia tik keturi procentai tautiečių. Be to, buvo paskleistas melas, kad JAV pasiuntinio V.Zelenskis ilgai nepriėmė, nes miegojo.
Po kelių dienų per Miuncheno taikos konferenciją V.Zelenskis buvo spaudžiamas pasirašyti kitą, irgi žeminantį sutarties variantą, grasant, kad priešingu atveju su juo nesiderės į Miuncheną atvykęs viceprezidentas J.D.Vencas. Tačiau Ukrainos vadovas vėl nesutiko pasirašyti, nes sutartis prilygo dalies suvereniteto atsisakymui.
Buvo siūloma įsteigti bendrą metalų, dujų ir naftos išgavimo fondą, kurį valdytų amerikiečiai ir tik jie spręstų, ar duoti gavybos leidimus kitų šalių įmonėms. Tik pamatę, kad V.Zelenskis tvirtai laikosi savo pozicijos, amerikiečiai sutiko perdaryti sutartį į palankesnę Kyjivui.
Ar po konflikto Vašingtone sutartis bus nutraukta ar pasirašoma vėliau, kol kas neaišku.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Sužlugus JAV ir Kyjivo deryboms po kelių valandų Rusijos dronai atakavo Charkivo ligoninę.
2. Šešias dešimtis onkologinėmis ligomis sergančių pacientų teko gabenti į kitas ligonines, nes gesinant degantį stogą vanduo užpylė palatas.
3. Charkivietis A.Vološinas buvo piktas dėl per drono ataką sudegusios parduotuvės, siūlė D.Trampui atvykti į Charkivą, kad suprastų, kas kaltas dėl karo.
4. Konflikto Vašingtone vaizdai pasklido po visą pasaulį.
5. Konfliktą įžiebė lenkų žurnalisto Marko Valkusko teiginys, kad D.Trampas suartėjo su V.Putinu.
E.Butrimo nuotraukos
