|
Moteris puošia visų stichijų atspindžiais
Kartą kalnuose prie grandinės prišalo rankos, kitąkart iš pusiaukelės į aukščiausią Europos viršūnę nukrapštė kalnų policija, paskui permerkė liūtis. Net ir išvydusi viską šluojančią sniego laviną, rokiškietė neišsižadėjo minties eiti į kalnus. Užtat visa tai, kas patirta, sužėruoja jos kuriamoje juvelyrikoje.
plačiau»
|
|
Įspūdžiai liko fotografijose ir trieiliuose
Su pusbroliu keliaudamas po Indiją ir Nepalą, rašytojas, fotografas Alis Balbierius žavėjosi budistų aprangos spalvomis, eisenomis, giesmėmis ir visa tai fiksavo savo fotoaparatu. Namo parsivežė daugybę kadrų ir netgi į trieilius bei eilėraščius sugulusius prisiminimus.
plačiau»
|
|
Palaimingoje ramybėje ir giminystės ryšius pakedena
Gyvybę beprarandantį, vos kelis nuolatinius gyventojus beturintį Skrebotiškį iš užmaršties kelia ir iš naujo garsina į kūrybinę stovyklą susiburiantys dailininkai. Teptukais jie fiksuoja esamą laiką, o vietiniai gyventojai primena, kokios pasaulinės garsenybės iš čia kilusios. Vienas iš jų – buvęs Bogotos meras Antanas Mockus.
plačiau»
|
|
Kitąkart nuvažiavę rado vien tik kelmą
Skvarbus žinomo šalyje fotomenininko žvilgsnis pragręžė istorijos klodus ir šovė į ateitį su kraupia pranašyste. Nuogutėlės mitologinės būtybės padedamas jis žiūrovą veda klaidžiomis sengirėmis ir žemės paklotą sužalojusiais kirtimais, vaizdais šaukdamas, kad žmonijai vartojant pašėlusiais tempais, medžių nebeliks nė karstui.
plačiau»
|
|
Į garsią parapiją traukė vienaširdžius
Praėjusio amžiaus pradžioje viešėdamas Panemunėlyje garsusis aušrininkas Jonas Šliūpas susipažino su 23 merginomis ir apie 20 vaikinų – jie visi gerai mokėjo lietuvių kalbos pradžiamokslį. To svečias Lietuvoje niekur nebuvo regėjęs. Ir tiek garsių žmonių į pasaulį gal jokia kita parapija neišleido. Tik va, ar 500 metų jubiliejų Panemunėlis jau galėjo švęsti, vis dar lieka ginču.
plačiau»
|
|
Dukterį kaskart pravirkdo ledi Makduf žūtis
Už Panevėžio gyvenanti Juozo Miltinio dramos teatro aktorė Jolita Skukauskaitė neabejoja, kad atsipalaidavimas kaime kuriančiam žmogui labai reikalingas. O darbas labiau susieja ją su dukra. Per repeticijas po laiptais kadaise žaisdavusi Morta – jau tikras teatro vaikas.
plačiau»
|
|
Žaginys tiktų ir pačiam karaliui
Kur gauti šieno žaginiui, kai dalgiu pjauti niekas nebemoka?! Bet kirkilietė kaipmat užprotestuoja – juk pati jo ir parūpino, dalgiu apipjovusi ganyklą arkliui. Jos sodyboje apie viską pagalvota – tvarumą, dalijimąsi daiktais, kūrybą. Čia galima išvysti kilimą rekordininką, o dar vienas rekordas siuvamas. Rūpinamasi ir gyvūnais – kad arklys žiemą nepasijustų vienišas ir nesusirgtų depresija, šeimininkė dar laiko ožkų, avį ir žąsų.
plačiau»
|
|
Su latviais per upę bendravo dainomis
Senovėj žmonės visokių muzikinių daiktų prisigalvodavo – ir lazdos grojo, ir brūktuvės, ir skalbimo lentos, dubenys ir šaukštai. Šitai labai gerai žino biržietė Zita Beliakienė, nes dar ir dabar tebesaugo motinos sumeistrautą barškutį iš kiaulės pūslės ir džiovintų pupų bei žirnių. Jos ansamblyje dar tebegrojama ir barškalu iš dvišakos lazdos bei medinių rinkių.
plačiau»
|
|
Prabangus žanras dar kelia šiurpuliukus
Kokius jausmus jums kelia žodis opera, ar šis klasikinis meno žanras dar turi daug gerbėjų? Nemažai Panevėžio krašto žmonių operos klausyti vyksta į Rygą, o ne į Vilnių, nes ten lengviau gauti bilietų, gražus senovinis teatro pastatas. O ar kas girdėjo, kad Biržuose jauni menininkai jau trejus metus vasarą stato ir rodo įspūdingas operos premjeras, o eilės ten patekti nusidriekia labai ilgos? Ar nenorėtų, kad ir Panevėžys ką nors panašaus surengtų?
plačiau»
|
|
Kodėl į operą sporto angare plaukė minios?
Kas gali geriausiai, nuosekliausiai ir nuoširdžiausiai papasakoti apie renginį, supurčiusį visą Biržų krašto kultūrinį gyvenimą? Žinoma, kad jo sumanytojai ir organizatoriai. Taigi apie fenomeną – jau trečius metus rodomą vis naują operos spektaklį – pasakoja Biržų krašto muziejaus „Sėla“ muziejininkė, projekto „Menininkų rezidencija Biržuose“ vadovė Edita MIKELIONIENĖ.
plačiau»
|
|
Vaikas ėjo ne karvės pargint, o laumių karalystėn
Pasakų sekimo čempionu tapęs panevėžietis kultūrininkas moka tiek daug pasakų, kad jau jų ir suskaičiuoti nebeįmanoma. Mat tos jo pasakos – ne tik iš tautosakos, bet ir iš jo paties galvos. O ta galva pasakom pramušta nuo vaikystės, nes ir senelis toks pat buvo, jo klausėsi ir sakmes užrašinėjo pats Juozas Balčikonis.
plačiau»
|
|
Tol paprastas, kol nepamatai trijų arkų
Vakarienės pagal Trispalvės spalvas, autobusų stotelę žymintis laivas, Vėlių kalnelis, istoriniai žygiai – tai vis aktyvių ir smalsių švobiškiečių sumanymai, kaip pagražinti ir praturtinti savo gyvenimą. O muzikos pedagogė anksčiau šokdino vaikus, gi dabar jų mamas ir močiutes.
plačiau»
|
|
Ugnį aukure įžiebė Kryžių slėnį projektavęs miškininkas
Baltijos kelio sukaktį pasvaliečiai paminėjo net 60 kilometrų dviratininkų žygiu, o vakare – pikniku unikaliame Kryžių slėnyje. Jame auga apie 100 ąžuolų, sodintų Atgimimo metais, o kryžiai atvežti iš įvairių šalies vietovių. Čia stovi ir aukuras, sumūrytas iš akmenų nuo Stalino represijų nukentėjusioms šeimoms atminti.
plačiau»
|
|
Į spalvingą miesto mozaiką įpins gudriąją keistuolę
Sunkiu paltu didelėmis sagomis vilkinti ir maldaknygę abiem rankomis laikanti sena moteris – taip atrodys naujausia panevėžiečio Algirdo Varžinsko skulptūra, vaizduojanti legendinę Antaniną Šiaudinienę. Menininkas įsitikinęs, kad šioji mažiukė moteris, su kuria prasidėti vengė netgi saugumas ir milicija, turėjo tvirtą stuburą, įsitikinimus ir jais gyveno, ir kad būtent tokie žmonės kuria tikrąją miesto istoriją.
plačiau»
|