Krašto santakos. Šaltiniai

Įstros aviacijos muziejuje atsisėdę ant katapultavimosi kėdės berniukai iš džiaugsmo puola fotografuotis. Šio muziejaus savininkas irgi mena save moksleivį, su draugais susikonstruota trikampe bemotore skraidykle pirmąkart pakilusį virš žemės. Vėliau buvo pažintis su legendiniais lakūnais, o dabar – kolekcininko aistra. plačiau»

Kupiškio kareivinių vaizdas šio krašto žmonėms labiau asocijuojasi su aklina cementinių blokų tvora, nes sovietmečiu tik tiek jie ir galėjo matyti. Vis dėlto miesto kareivinės mena ne tik okupacijos, bet ir džiugius laisvos tarpukario Lietuvos laikus. Būtent šią istorijos dalį buvo stengiamasi atgaivinti bibliotekininkų surengtoje šventėje. plačiau»

Po dvejų metų Pasvalys bus kultūros sostinė, o ką tik jame nuskambėjęs chorų festivalis buvo tarsi preliudas tam. Kultūrininkams kiekvienas renginys yra išbandymas, tad ir choristai, garsūs visoje šalyje jų vadovai šį šaltą pavasarį su nerimu žvelgė į dangų – ar gamta neatsiųs lietaus ir šalčio, ar leis jiems traukti dainą visa krūtine? Tik dėl akustikos nesuabejojo – parke tarp Levėns upės ir Šilo ežerėlio bus galima traukti giesmę pasimainant su paukščiais. plačiau»

Ar kas pagalvotų, kad iš vieno istorijos šaltinio į kitą perrašomas faktas gali būti klaidingas? Abejonė, ar Felicija Bortkevičienė gimusi tuose Linkaučiuose, kaip visur nurodoma, tapo kultūrininkėms akstinu tai aiškintis. O kartu – skleisti žinią apie daug valstybei nusipelniusią šviesuolę, kurios net pavardės daug kas nebuvo girdėjęs. plačiau»

Bene geriausias būdas praskaidrinti nuotaiką – apsilankyti teatre, muziejuje, galerijoje ar bibliotekoje. Panevėžiečių klausėme, kokie renginiai jiems labiausiai patinka, iš kur sužino apie spektaklių premjeras, naujas parodas ir koncertus, sporto varžybas ar susitikimus su knygų autoriais? Galbūt renginiai per mažai afišuojami? O gal bilietų kainos kandžiojasi ir ieško nemokamų pramogų? plačiau»

Ne vienas senojo kaimo paprotys jau seniai išnykęs, bet mojavos – gegužinės pamaldos – kai kur vis dar gyvos. Šukionių kaime ši katalikiška tradicija tęsiasi jau daugiau negu šimtas penkiolika metų – kiekvieną gegužę giedotojai renkasi pas kurį nors kaimo gyventoją ir garbina Švenčiausiąją Mergelę Mariją. O ten – net du altoriai. plačiau»

plačiau»

Dailininkas kupiškėnui Vytautui Pastarnokui atrodė didis žmogus, nedrįso net svajoti, kad pats galėtų piešti. Bet greičiausiai svajojo, nes kai kariuomenėje patyrė baisią traumą ir pamažu per kančias iš paralyžiaus vadavosi, sveikoji kairė ranka pati ėmė tiestis link teptuko. O tada viskas – tik į džiaugsmą. plačiau»

Žinomas fotomenininkas Stanislovas Bagdonavičius imasi gudrybių, kad pagautų momentą – pavyzdžiui, paprašo moterį savo vyrui pakuždėti kai ką į ausį, o pats, jau pasiruošęs fotoaparatą, laukia. Bet labiausiai jis nustebo supratęs, kad Panevėžyje yra tokia bendruomenė, kuri bet kokią progą stebuklingai paverčia bendra švente. plačiau»

Kodėl nuo Rokiškio kilęs dailininkas taip nepailstamai tapė jūrą? Kodėl šalinosi parodomojo sovietinio šurmulio ir labiau mėgo uždaras menininkų kompanijas su teatralais Juozu Miltiniu, Vaclovu Blėdžiu, Rūta Staliliūnaite, Algimantu Masiuliu? Ar to nelėmė be galo skausminga šeimos išdraskymo, tėvo ir sesers tremties istorija su kone kanibališkais epizodais? plačiau»

Architektą ištiko šokas, kai Anykščių bažnyčios šventoriuje jis išvydo sovietmečiui pernelyg modernias savamokslio menininko Rimo Idzelio drožtas stacijas. Patirtas įspūdis – budelių veidai, milicininko kelnės – nepaleido kelis dešimtmečius, kol galiausiai jam pačiam teko prisiimti neatidėliojamą misiją – gelbėti tuos unikalius drožinius. plačiau»

Amerikoje dirbęs ir gyvenęs profesorius Romualdas Kriaučiūnas žinojo, kas yra nepriteklius ir badas, todėl dalijosi pinigais ir maloniu žodžiu. Lietuviškai kalbantys sūnūs ir anūkai į Lietuvą parvežė jo urną su pelenais, o žmona užtikrino, kad seniai aptarta su vyru – parama sunkiai besiverčiantiems moksleiviams bus tęsiama ir po mirties. plačiau»

Antroji paroda naujajame „Stasys Museum“ ir vėl gali sukelti skandalą. Ne vienas gali pareikšti, kad pelėdos išmatos ant drobės – joks menas. Tačiau jos rengėjai tikino, kad menininkai neturi vengti nepatogių reikalų, jei nori garsiai kalbėti apie tai, kas mums gresia. O gresia labai daug kas – kad ir nebesulaukti iš karo mūšio vienos savo krauju piešusios dailininkės. plačiau»

Draudžiama spauda nešini knygnešiai sugebėdavo prasmukti pro tokią žandarų apsaugą, kur, atrodė, ir uodas nepralįs. Moterims buvo lengviau, nes žandarams buvo nevalia jų apčiupinėti, bet atsitikdavo ir nenumatytų dalykų. Apie tai savo knygoje pasakojanti Virgina Šukytė tikino, kad, be drąsos ir ištvermės, buvo labai svarbus ir žvitrus protas, sumanumas. plačiau»

Už Kupiškio ribų žinomas kryždirbys, buvęs policijos kriminalistas atrodo tikras nepasėda – jo pilna ir „Kupkėmio“ etnografiniame ansamblyje, ir pramoginių šokių kolektyve. O jeigu jau kalba, tai tik tarmiškai, net atrodo, kad žmogus kitaip šnekėt ir nebemoka. Net dukra kartais prašo „išversti“. plačiau»