Krašto santakos. Laikmatis

Rokiškio krašto muziejaus ekskursijos „Dvaro matematika. Klasicizmo formulė“ dalyviai skaičiuoja langus, laiptus ir atidžiu žvilgsniu ieško vietų, kuriose matematinė taisyklė ima ir išyra. Ir vaikams, ir suaugusiesiems reikia pastabumo, nuovokos ir pasitikėjimo savim – net ir neturint daug žinių, iššūkis yra įveikiamas. plačiau»

Šiais metais akims net raibstant nuo geltonų saulyčių – pienių, skapiškėnai ragauja medų, vyną, gėrisi baltais švelniais pūkais. Tas vynas ir medus – ne liežuviu, o siela ragaujami per teatro festivalius jau trisdešimtus metus. Net ir šiam festivaliui pasibaigus, režisierė rankų nesudės, jos mintyse kirba sumanymas atkurti pirmąjį spektaklį ir įgyvendinti dar vieną idėją. Bet ji kol kas laikoma paslaptyje. plačiau»

Darydami remontą Nereikonių kaimo gyventojai po grindimis aptiko plūktinę aslą ir kamino liekanas. Tai buvo žinia, kad čia carinės imperijos laikais stovėjo šviesuolių Sketerių namas. Po jų pirmagimio Adomo garbei pasodintu ąžuolu ne kartą sėdėjo garsūs lietuvybės puoselėtojai, o giminės medyje rasime Jono Jablonskio ir Vytauto Landsbergio šeimų atšakas. plačiau»

plačiau»

plačiau»

Dailininko tapytojo, profesionalių meno kūrėjų rengėjo Justino Vienožinskio nuopelnų nenutrina šimtmečiai. Jo palikuonių įkurtas memorialinis muziejus ne visai įprastas: kieme ganosi avys, pro klojimo langą gali išvysti nuogalius, o užsimanęs čia pagyventi, kieme gali pasistatyti palapinę. Nuo pavasario pradžios muziejus kviečia į šaunius ir drąsius renginius. plačiau»

plačiau»

Literatūros pasaulin kaip strėlė įsiveržusi kraštietė rašytoja Ieva Dumbrytė neslepia, kad ilgai leidėjų buvo tiesiog pravaroma. Naujausias jos romanas rauna stogą – magiškas tekstas, pilnas gėdingų atviravimų bei siaubo, tarsi nesuvokiamų dalykų. Bet autorė tvirtina, jog niekas neišgalvota, viskas sulipdyta iš kelių kartų giminių papasakotų istorijų – taip pat ir karstai, įkelti į medžius, egzistavo. plačiau»

plačiau»

Daugelis instrumentų, keliaujantys per platų pasaulį, buvo keičiami ir tobulinami, o lietuviškosios kanklės liko tos pačios, kaip ir gilioje senovėje. Dėl to kanklių festivalius organizuojančios mokytojos svajonė – kad ypatingasis mūsų tautos instrumentas ne tiktai nenunyktų, o dar labiau populiarėtų. plačiau»

Brome atsistoję choristai dainavo lyg bažnyčioje, merginos buvo panašios į miško deives, o dešimtkart himną su gitara sugiedojusį bardą žinovai prilygino muzikiniam lobiui. plačiau»

Prie kanklių atsisėdusi ir gracingai instrumento stygas liečianti jaunoji muzikantė iš šono atrodo labai susikaupusi, o iš tiesų ji jaučiasi visiškai laisva, atsipalaidavusi, nuo žemės pakylėta muzikos garsų. Ji įsitikinusi, kad būtent kankliavimas ugdo gabumus tiksliesiems mokslams. Ką ji ateityje bepasirinktų, visuomet gyvens kartu su muzika. plačiau»

Panevėžiečių teiravomės, ar jie lanko muziejus, ar dalyvauja Muziejaus nakties renginiuose. Kai kas palygino, kaip smarkiai pasikeitė muziejai – neliko piktų prižiūrėtojų, kurios išbardavo vos tik tarpusavyje sušnekus. Bet ar jaukios atmosferos visiškai užtenka, kad jaunimas padėtų į šalį mobiliuosius telefonus? O gal juos pritrauktų interaktyvios ekspozicijos? plačiau»

Nuotraukose į fotoobjektyvą ramiai žvelgę žmonės staiga atgyja, šypsosi, kažką pasako. Dar ne taip seniai neįtikėtinai atrodžiusios dirbtinio intelekto galimybės jau leidžia per kelias minutes papasakoti visą žmogaus gyvenimą. Vienas pirmųjų tuo susidomėjęs rokiškietis Virginijus Stumbrys išmoko šitų įdomybių, bet jas perpratęs ėmė dar plačiau dairytis, šįkart į žvaigždes, ūkus, galaktikas. plačiau»

plačiau»