Krašto santakos. Laikmatis

plačiau»

Rugsėjis sugrąžino vaikus į mokyklas. Kartu paskelbta ir apie jų laukiančią popamokinę veiklą, kviečiama net į baleto ar cirko būrelius, įvairiausias sporto šakas. Mokslininkai teigia, kad meninis vaikų lavinimas yra privalomas, jei norime, kad jie užaugtų jautrūs ir nuolat jaustų kultūros poreikį. Kiti gi tvirtina, kad be kūno lavinimo šiuolaikiniame pasaulyje – nė žingsnio. Praeivių gatvėje klausėme, kurią pusę palaiko jie? Į kokius būrelius leistų savo vaikus ar anūkus? Jei dabar būtų vaikai, kokioje srityje norėtų patys tobulintis? plačiau»

Poeto Bernardo Brazdžionio proanūkis Jonas Bernardas Lovett šią vasarą į Lietuvą atvyko antrą kartą po ilgos pertraukos. Pirmą kartą jis savo prosenelio šalyje viešėjo būdamas vos trejų metų, tad ką gali iš tos kelionės atminti? Užtat dabar jaunuolis susipažinimui su jam dar paslaptinga šalimi paskyrė visą vasarą ir kalbėjo lietuviškai. plačiau»

Gyvenimas kada nors atgims, o vaikai ir vėl rašys knygas apie meilę – viliasi ukrainietė rašytoja ir fotografė, bet po skaudžių naujienų ir vėl užklupęs nerimas ima viduje draskyti lyg plėšrus žvėrelis. Kaip ir daugelis tautiečių rašytojų, ji rašo mažiau eilėraščių, užtat surengė jau tris savo fotografijų parodas. O jose – mariupoliečių penkių asmenų šeima, rūsyje stikline vandens lygiai besidalijusia ir su kate. plačiau»

Šiltuoju metų laiku dauguma žmonių ne tik triūsia daržuose augindami pomidorus ir agurkus, ne tik grybauja ir uogauja, bet ir randa laiko dvasiniam penui – vyksta į pažintines keliones, koncertus, lanko parodas, kitus kultūrinius renginius. Klausėme gyventojų, kokie jų atsiminimai iš pastarosios vasaros – ar sočiai pasižmonėjo, ką aplankė, ką matė, ką nauja sužinojo, patyrė ir kas labiausiai įstrigo atminty? O gal ir knygas skaitė, nors ir laikoma, kad tai – labiau žiemos užsiėmimas? plačiau»

Iš vieno porcelianinio puodelio prieš du dešimtmečius lankydamasi Lietuvoje kavą pas prezidentą Valdą Adamkų gėrė Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta. Iš kito net geru dešimtmečiu anksčiau kava vaišinosi taip pat vizitą Lietuvoje surengęs popiežius Jonas Paulius – jį vaišino vienuoliai. Šie eksponatai Porceliano galerijoje – tarp svarbiausių. Vaikystėje turėta gražios mergaitės skulptūrėlė – brangiausias eksponatas. plačiau»

Ne visiems patinka sėdėti prie to paties puodo, žinomam panevėžiečiui renginių organizatoriui Gintarui Kerbedžiui – taip pat, todėl jis drąsiai keičia darbus ir su azartu kalba apie linksmas patirtis. Štai Šventojoje besimaudančius du šimtus išvykos siauruku dalyvių užklupo lietus. Bet nieko blogo – ne cukriniai. O renginiai bažnyčiose skambant vargonams ir chorams – tai jau pakylėti dalykai. plačiau»

plačiau»

Krašto kaimų šventėse vaišinama kraujiniais vėdarais, virtiniais, bulviniais plokštainiais, dar pagrabinėmis bandelėmis, bet iki šiol apie atgimusį gastronominį mūsų močiučių šedevrą – zacirką – nedaug teko girdėti. Iš tiesų tai Aukštaitijoje nuo seno virta pieniška sriuba, makaronų promočiutė, daugeliui vyresnės kartos žmonių nekart ragauta, bet jos paragauti turi ir jaunimas. plačiau»

Audimo rezidencijoje stovyklautojos patyrė kone egzotiškų pojūčių: nuo čia pat besiganančių avių nukerpama vilna, jos sruogos dažomos ant laužo kunkuliuojančiame katile. Per ilgą tamsią naktį dažai iki paskutinio lašo susigeria į siūlus, o vanduo lieka skaidrus, nors imk ir gerk. plačiau»

Kai vienoje drobėje iš savotiškos architektūrinės formos tariesi atpažinęs prie turgaus stovinčią medinę liuteronų bažnyčią, čia pat tuo ir suabejoji. Gal visgi apsirikai? Statinys keistai apšviestas, neįprastos spalvos. Bet netrukus sulauki patvirtinimo: taip, tai mūsų bažnyčia, tik ji nutapyta latviška maniera. plačiau»

Moksleivių dainų šventėje ne vienas klausinėjo, kas dainininkėms iš Obelių gimnazijos vainikus nupynė. Jų autorė, visokių lietuviškų laukų žolynų mėgėja, menininkė Jolanta Kareniauskienė dar ne tokių grožybių prigalvoja. Tik ne visas rodo. Kai kurios guli spintoje nuo svetimų akių paslėptos. plačiau»

Mintis apie prasidėjusią ilgą gyvenimo apeigą, apie jos ciklus ir atsisveikinimą amžiams poetas Kazys Bradūnas sudėjo į eilėraščius, o jo anūkė sukūrė muziką – ir eilės virto dainomis. Savarankiškai išmokusi kankliuoti ypatingu devynstygiu instrumentu, Havajuose užaugusi moteris džiaugiasi galėdama dabar gyventi senelių žemėje ir džiuginti tautiečius, taip pat ir rokiškėnus, poezija ir muzika. plačiau»

„Aukšti mūrai, kaminyčios, maliavotos lunginyčios.“ Ši folklorinė daina ir šiandien sufleruoja, kad Rokiškio krašte langinės buvo ne šiaip bet kokios, o numaliavotos – visokiais raštais išgražintos. Pagal tą tradiciją gimęs pleneras niekaip nenusibosta – vyksta kas vasarą, ir Rokiškyje langinių vis daugėja. Smagu miestui turėti tokią ypatingą išskirtinę savo vizitinę kortelę. plačiau»

Storais tautiniais kostiumais apsirėdę „Gastautos“ ansamblio nariai šiaip ne taip atlaikė ispaniškos vasaros karštį ir puikiai pasirodė ten vykusiame liaudies menų festivalyje. Nuometuotas moteris ir balsingus vyrus kurorto publika ne tik scenoje įsidėmėjo, vakarais lietuviai nenustygdavo ir kavinėse neužtraukę tautinių dainų. plačiau»