Krašto santakos

Grįždamas į močiutės namus Gustonių kaime Pasvalio rajone, Vilniaus dailės akademijos dėstytojas, menininkas Darius ŽIŪRA suprato, kad gana greit neliks čia sutinkamų žmonių, iš atminties išsitrins jų veidai, kalbėjimo maniera, pasikeis pats kaimas. Todėl nusprendė visa tai išsaugoti vaizdo juostoje – vienos minutės atkarpose. Taip gimė videoportretų serija „Gustoniai“. Apie šį ir kitą – „Portretų“ – projektą kalbamės su autoriumi. plačiau»

Kai po nepriklausomybės atgavimo iš Vakarų plūstelėjo laisvė, ne visi žinojo, kaip su ja elgtis, nesuprato padorumo ribų. Dabar per laiko atstumą žvelgiant į užfiksuotas grožio konkursų akimirkas, dar ryškiau matosi stulbinantys kontrastai. Panevėžyje tai susiję ir su nusikaltėlių gaujų siausmu. Viena mergina netgi parodos atidaryme atsivėrė – jos tėvas irgi buvęs banditas. plačiau»

Įsikrausčiusi į seną trobą menininkė paklausė kolegės patarimo ir viską, ką tik įmanoma, nudažė baltai. Ir jokių senienų lauk nemetė, dargi susirinko iš kitų visa, kas jiems buvo nereikalinga. Taip senas namas, patekęs į trečių šeimininkų rankas, ne tik išvaizdą pakeitė, bet ir gražią pravardę gavo. plačiau»

Lėlių vežimo teatro gastrolės šią vasarą vyko 35-ą kartą. Ir jos tikrai buvo išskirtinės! Kraujasiurbiai kankino, aktoriai nuo karščio krito, ištikimą sargą kitas ištikimas sargas dantimis paženklino, dar filmo kūrėjai iš paskos sekiojo, kasryt klausinėjo, kas gi tądien nutiks. plačiau»

Elektroninės muzikos aistruolis Rokiškyje gyvena netoli senutėlio apgriuvusio bravoro, pro tą vietą beveik kasdien praeina, bet į šį seną akmeninį namą jis kitomis akimis pažiūrėjo tik po festivalio, surengto su dar dviem draugais. plačiau»

Teatro pastogėje menai susidraugavo su intelektualiuoju sportu. Tarptautinės profesinės dienos proga smagias varžybas surengę šachmatininkai tikriausiai nesitikėjo ypatingos staigmenos – kuklaus vyro pergalės prieš tituluotą varžovę. Užtat Ostapas Benderis buvo priverstas kapituliuoti. plačiau»

Kai Panemunėlyje tarpukariu klebonavo Juozapas Matelionis, bažnyčia labai išgražėjo, buvo net įkurtas dūdų orkestras. Bet ne už tai dvasininkas įeis į istoriją. Jį minės už tai, kad išsaugojo nužudytos jaunos žydų poetės Matildos Olkinaitės dienoraščius. Net dešimt metų ši brangenybė nejudinama gulėjo bažnyčioje po altoriumi, kol buvo perduota į patikimas rankas ir sulaukė šių dienų. plačiau»

Pirštų oda prakiūra, tada meta virbalus ir griebia vąšelį. Tokia jau ji yra – naujoji krašto tautodailininkų vedlė Audronė Virbalienė. Nors tokią simbolinę, itin pritinkančią pavardę ji gavo per vyrą, bet ir jos tėvų šeimoje visi buvo itin kūrybingi, motina irgi virbalų neišleisdavo iš rankų. plačiau»

Peržengęs geltonojo namelio slenkstį jau nebežinai į kurią pusę akis sukti: virš galvos sūpuojasi paukščiai, drakonai ir kitokie pasakose skraidyti gebantys veikėjai, stalu ropoja krokodilai, palei visas sienas sustatytos lentynos, ant jų šimtai medinių būtybių, istorinių personažų ir šventųjų... plačiau»

Savaitė plenere – vien tik šviesi. Taip nusprendusios ukrainietės menininkės savo paveiksluose liejo vien šviesias spalvas ir gerą nuotaiką. Jos tikėjo, kad skausmą ir baimę galima įveikti džiaugiantis ir kvatojant, tapant tik taiką ir džiugų rytojų. plačiau»

Savų ir užsienio šalyse veikiančių solidžių firmų įvaizdžius kūrusi, dešimtis vaikiškų knygų išleidusi panevėžietė grafikos dizainerė karantino akivaizdoje tik skėsčiojo rankomis, nes merdėjant verslams neaišku, ar ilgam nebeliko užsakymų. Tačiau ji nepasidavė ir griebėsi visai įdomaus šiaudo – skaitmeninės ir molbertinės tapybos, o joje – ir gausybė šviesos bei vilties simbolių angelų, kartais ir labai kuklių – vos kamputyje pamatomų. plačiau»

Šiemet Rokiškyje vykstančiame tradiciniame šalies profesionalių teatrų festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“ tarsi atsitiktinai, bet susidėliojo toks repertuaras, kad žiūrovai po daugelio spektaklių pasijuto sukrėsti. Rajono Kultūros centrui vadovaujanti Vaiva BALTRŪNAITĖ-KIRSTUKIENĖ mano, kad kaip tik tokiuose spektakliuose žmonės randa atsakymus į savo klausimus apie sąžinę, žmoniškumą, drąsą, gebėjimą tiesiog išgyventi. Apie tai ir kalbamės. plačiau»

Rokiškio rajono kino direkcijos kino mechanikai-vairuotojai apie 1959–1965 metus. Tais laikais jie važinėdavo ir savo techniką gabendavo tokiais sunkvežimiais, o užrašas „Kinas“ gyventojus veikė kaip magija. plačiau»

Biržų ir Žemaitijos didikus šis tas siejo. Telšių muziejus, kol jame vyksta rekonstrukcija, porai metų susikraustė į Biržus, pilies salėse atsirado eksponatų, galinčių sudominti smalsius lankytojus. O itin prabangus ponių daiktas lektika – ar daugeliui jau yra matytas? plačiau»

Grynas atsitiktinumas, kad Biržų muziejininkams į rankas pateko kelios istorinės fotografijos iš Papilio dvarą valdžiusių grafų Šuazelių laikų. Tas neįkainojamas fotografijas po susitikimo Papilio miestelyje „Sėlai“ padovanojo pati šalies finansų ministrė Gintarė Skaistė su savo motina Genovaite Šimoniene. Tuomet jos ir papasakojo gražią istoriją apie grafų augintinę. plačiau»