Krašto santakos

Legendinės, nesugaunamosios žvalgės Marcelės Kubiliūtės gimtinėje – Tindžiulių kaime prie Panemunėlio – dar galima prisiglausti prie obels, kurios žiedais galbūt vaikystėje grožėjosi ir ji pati. Bet jau nuo vaikystės ši mergytė, užklupus caro žandarams, demonstravo ypatingą drąsą. O ką ji su vyrais – lenkų perversmininkais – išdarinėjo jų okupuotame Vilniuje! Tai vyko tarsi seniai – prieš šimtą metų, bet ar tikrai seniai? Su šios nepaprastos kraštietės atmintį saugančia mokytoja Ona LEVANDAVIČIŪTE tikrai yra apie ką pakalbėti. plačiau»

Dekoratyviai ryškūs, trykštantys emocijomis ir džiaugsmu paveikslai iš tiesų yra – apie karą. Apie klaikią šio amžiaus negandą tapytojas Sigitas Laurinavičius pasakoja išvengdamas kruvinų smurto scenų, bet šiurpiai įtaigiai. Gali būti, kad iš pasąmonės kilę vaizdiniai prognozuoja optimistinį karo finalą. plačiau»

Keturi tūkstančiai metų – tokio senumo bronzinį durklą Rokiškio rajone rado smalsus pasvalietis ūkininkas, vadinamasis lobių ieškotojas. Lietuvai tai neįkainojama relikvija, nes iki šiol nieko panašaus nebuvo atrasta. Tai kartu ir įrodymas, kad mūsų ainiai dar gerokai prieš Kristų palaikė ryšius su Europa. plačiau»

Rokiškio muziejus intriguojamai pasikeitė: XX amžiaus pradžios puošnius dvaro salių interjerus papildė šiuolaikinės modernios savito braižo autoriaus drobės, o jose vaizduojamas toli gražu ne paradinis eilinio žmogaus gyvenimas. Smalsuoliams tai turėtų labai patikti. plačiau»

Prieš gerą dešimtmetį panevėžietė knygų leidėja surado Gabrielės Petkevičaitės-Bitės rankraščius ir juose perskaitė pačios rašytojos ranka parašytas eilutes: „Mano jėgos išseks, nežinau, ar beatsiras tokios kantrybės žmogus, kuris iš mano rankraščio sugebės išleisti knygą.“ Šie žodžiai leidėjos širdį medumi patepė. O visai neseniai leidėjos širdis buvo patepta medumi ir antrą kartą. plačiau»

Ant folkloro muzikos festivalio simbolio – šakotosios krivūlės – dar yra vietos naujiems adresams. Tai reiškia, kad renginys neišsikvepia – tai jis vyksta savuosiuose Miežiškiuose, tai vėl kur nors kitur. plačiau»

Baigus mokyklą ir nepavykus suplanuoti savo ateities – ne bėda. Taip tvirtina menininke iš politologės per dešimtmetį virtusi naujoji anykštėnė. O per virsmo metus buvo neįkainojamos patirties keliaujant su vyru ir kūdikiu jachta nuo vieno kranto iki kito, galop jau lėktuvu pasiekus net ir užpoliarinį ratą, pagimdžius dar vieną mažylį. plačiau»

Pagal naujausias apklausas, kultūros renginių prieinamumas regionuose yra gana menkas, atlikėjai nenoriai važiuoja į provinciją vaidinti ir koncertuoti, nes ten kartais ir padoresnio fortepijono nesuranda. Praeivių klausėme, ar Panevėžio kraštą galima priskirti prie tų, kurių kultūra nepasiekia. Ar pasigendama aukšto lygio koncertų ir spektaklių? Ar jie gali dėl koncerto, parodos, spektaklio pasiekti Vilnių, o gal važiuoja į arčiau esančią Rygą? Ar nesibaido rimtosios muzikos – operos, simfoninio orkestro koncerto? plačiau»

Kaip garsusis Paryžiaus Luvras turi įžymųjį Leonardo da Vinčio šedevrą „Mona Liza“, Florencijos Ufičių galerija – Botičelio „Veneros gimimas“, taip ir Biržų muziejus turi savo brangenybę – kone prieš penkis šimtus metų braižytą spalvotą Biržų kunigaikštystės žemėlapį. Be jo, muziejui suteikta garbė saugoti ir dar dvi unikalias relikvijas. plačiau»

Jau mokyklos laikais Panevėžyje sutartines su draugėmis traukusi Eglė Jačauskienė susidūrė su nemaloniu reikalu – užklumpančiu jauduliu lipant ant scenos. Bet jau tada ji pastebėjo, kad apsirengus tautinį „Kanapėlės“ ansamblio kostiumą visas nerimas staiga ima ir išgaruoja. plačiau»

Lakios fantazijos panevėžietis Bebro akligatvyje įkurdino ir gerai, ir blogai pasižymėjusius šalies politikus. Meniškos prigimties vyro sodyboje gausu ir kitokių įdomybių: telefonu dainuojančių jūreivių, namelį užėmusios raganos, suaugusį galinčių pavežti žaislinių traukinių, komposto dėžių su akimis ir dar visa ko. plačiau»

Onuškietė kraštotyrininkė ilgus metus saugojo sušaudyti išvežtų žydų daiktus, labai vertingą radijo imtuvą, daug kito gero. O kai į jos muziejų užsuko senelio šak-nų ieškantis amerikietis, tai išvis apstulbo – tik bedė pirštais į dvi senas siuvimo mašinas. plačiau»

Pasvalio rajone, Pumpėnuose, gimęs kraštotyrininkas, žygeivis Algimantas STALILIONIS leidybai parengė naują knygą apie savanorius, šįkart – Pušaloto valsčiaus. Išleisti knygą dabar labai brangu, tačiau suvienijus jėgas galima ir tai per gerą savaitę išspręsti. Apie originalią idėją, kaip prie knygos leidybos prisidėjo kiekvienas norintis, ir apie tai, kodėl knygoje istorijų bus ne visas šimtas, o devyniasdešimt devynios, kalbėjomės su knygos autoriumi. plačiau»

Rokiškio krašto muziejininkai pažymi 100 metų nuo kraštietės dailininkės Ievos Naginskaitės gimimo. plačiau»

Bibliotekos anksčiau traukdavo tik knygų graužikus, dabar – visus, trokštančius pabūti, atsipalaiduoti ypatingoje erdvėje. O ji sukuriama šiuolaikiškai renovavus senus pastatus, meistriškai sukūrus jaukų interjerą. Kupiškėnai dabar jus gali pakviesti pasėdėti puikioje erdvėje ant minkštų akmenų. plačiau»