Krašto santakos

Biržų pilies kieme auga ne šiaip paprasti medžiai. Šiemet atgaivinus šimtametę tradiciją, net keturiasdešimt parko medžių per vardynas gavo iškilius vardus. Ceremonijoje buvo ir paprastų žemiškų siurprizų – štai vienam berniukui staigmeną pateikė jo seniai nematyti seneliai. plačiau»

Juozo Urbšio sodyba, pripažinta kultūros paveldo objektu, skęsta tarp žaliuojančių laukų ir paukščių čiulbesio. Bet šiemet ji nebesulauks garsaus žmonių klegesio, nes „Poezijos pavasaris“ perkeltas į miestą, tarp tinkuotų namų sienų. Priežasties tokiems mainams tarsi ir nėra, tad kam to prireikė, kas visam tam nykiam paradui sukomandavo? plačiau»

Yra toks posakis, kad menas išgelbės pasaulį. Kaip niekada ir kaip niekur kitur, Ukraina dabar tiki, kad jos meniškieji tautiniai rankdarbiai – vyšyvankos – išgelbės valstybę. Nuo rusų agresijos, nuo baisaus karo. plačiau»

Kuo Panevėžys patrauklus turistams? Čia nei senamiesčio, nei išskirtinių meninių, kultūrinių akcentų tarsi nėra, bet mūsų miestą kasdien aplanko būriai svečių. Juos čia atviliojanti ir sutinkanti gidė Daiva Tankūnaitė visada turi iš kojų verčiančią programą. Turistai išvyksta nustebę, koks įdomus tas Panevėžys! Po to panūsta ir po visą regioną pakeliauti. plačiau»

Jei būtų gyvenusi kitais laikais, darbšti ir kūrybinga kupiškėnė gal būtų tapusi kokia garsia madų dizainere. Dabar gi, jau senatvėje, ji rankų nenuleidžia – kaimą tebestebina įspūdingais pačios sukurtais apdarais. Net prie kostiumėlių priderintas rankines bei skrybėlaites nusimezga, tik jau seniai nebeaudžia. plačiau»

plačiau»

plačiau»

Jaunas bibliotekininkas ne tik nupūtė užmaršties dulkes nuo tų tarybinių laikų, kai į Biržų kraštą tremtiniu buvo atsiųstas Vincentas Sladkevičius, bet ir inicijavo 2021-ųjų paskelbimą šio garbiojo kardinolo metais. O viskas prasidėjo nuo to, kai bibliotekos darbuotojas sumanė pakalbinti vietos gyventojus – tikėjosi geriausiu atveju rasti kokius 5 tuos laikus menančius pašnekovus, o rado net 66-is. plačiau»

Rokiškiečiai menininkai buvo tarp tų, kurie aiškiai matė despoto Putino ir Rusijos imperijos grėsmę žmonijai. Dabar jie į dienos šviesą traukia gerokai anksčiau tapytas drobes – tikslias šių dienų iliustracijas. Kodėl jie taip tiksliai numatė įvykius, paaiškina teorija apie juodąją gulbę. plačiau»

Biržietis archeologas Karolis Duderis su komanda apsidžiaugė nemaža sėkme – rado krosnį iš tų laikų, kai Biržų pilis dar nebuvo pastatyta. O dabar didžiausiu archeologų priešu tapo į perkasą besiveržiantys gruntiniai ir lietaus vandenys. plačiau»

Pasvalio bibliotekininkai pakvietė dienos centrų vaikus į Žadeikių mokyklą, kur mokėsi tautos šauklys poetas Bernardas Brazdžionis. plačiau»

Legendinis liaudies dainius ir šmaikščių tekstų kūrėjas Angeliapas, daugiagyslis, net žiemą neužšąlantis šaltinis, visokie pasakojimai apie paslaptingas vietoves – jau nebeatskirsi, kas čia tik legenda apie Lukštų kaimą, o kas ir tikra. Užtat garantuotai tikra yra tai, kad paskutinis Lietuvoje vėjo malūnas sugriuvo pernai, o jo liekanas susirinko istorikai. plačiau»

Kai Panevėžyje prieš 100 metų trijuose išsinuomotuose kambariuose buvo atidaryta biblioteka, niekas net neįsivaizdavo, kad praėjus visam amžiui ji taip pasikeis – ne tik itin moderniame pastate įsikurs, bet ir visai kita veikla užsiims. Šiandien bibliotekoje nuolat šurmuliuoja jauni žmonės, o jų rankose – tikrai ne knyga. Dabar čia galima dažnai išgirsti ir ukrainiečių kalbą. plačiau»

Panevėžio bendruomenių rūmuose vėl kaip reikiant įsisiūbuoja per karantinus apmirusi veikla, vietiniai kolektyvai repetuoja lyg pašėlę, ruošiasi net keturiems festivaliams. Senus vadovus keičia nauji. Visa tai tarsi į užmarštį nuneša per pandemiją patirtus sunkumus ir praradimus. plačiau»

Panemunėlis per didžiausią šio krašto šventę – Šv. Elžbietos atlaidus – nusikėlė į miesteliui labai svarbius 1927 metus. plačiau»