Ne šiaudinis patriotas

„Tai bent!“ – aikteli kone kiekvienas, Panevėžio rajono Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijoje ant sienos išvydęs garsiojo skulptoriaus portretą. Tai ne šiaip portretas, o mozaika, sukurta iš popierėlių sulanksčius mažyčius trikampiukus ir juos sunėrus. Mokykloje sutikti darbuotojai, moksleiviai plačiai šypsosi, nes tai jų 18-mečio abituriento darbas. Kūrinio autorius Armandas RAILA patikina, kad kantrybės, nors ir prakiuro pirštai, rado iš pasididžiavimo savo gimnazija ir ypatingais metais. Apie tai kalbėjomės su pačiu autoriumi ir jo dailės mokytoju Tomu RUDOKU. plačiau»

„Vienišumo ir vienatvės turi tiek, kiek nori“, – prieš kelerius metus sakė senelių sodyboje Pasvalio rajone gyvenantis rašytojas, vertėjas Vitalijus ŠOPIS ir to įsitikinimo nepakeitė. Jis norėjo įamžinti gimtinę, ir tai padarė savo eilėraščių knyga. Kūryboje – prisiminimai, jausmai, bet visa ko pagrindas yra vieta, kurioje jis užaugo, apie kurią galvojo ir į kurią sugrįžo, – Kupriškis. Apie tai ir kalbamės su knygos autoriumi. plačiau»

Proprosenelių su didele meile statyti namai ir šiandien gražiai prižiūrimi bei atnaujinami. Dabartinė jų šeimininkė, savo tėviškės patriotė, čia sugebėjo parvilioti ir sūnaus šeimą. Giminės suėjimui ji ruošia knygą, kurioje aprašė savųjų kilmę net tris šimtus metų atgal. plačiau»

Pasišovusi pradžiuginti mylimą vyrą, jaunamartė iškepė tokį tortą, kad visi aikčiojo. Tas kepinys nutiesė kelią į sutuoktinio vaikystės svajonę gyventi saldėsių kepykloje. O ir pačiai gerai – tris vaikus auginant ir nuolat jiems sergant, reikėjo darbo vietą susikurti. Ir dar tokią paslaptingą – vidury miško... plačiau»

Naujasis Kriaunų muziejininkas Gytis Gruzdas visa esybe jaučia, kad aplink miestelį tikrai gyventa senovės žmonių, yra gyvenvietė, tik kaip aptikti jos žymių? Būtent todėl jis niekaip nenustygsta vietoje, vis su bendraminčiais keliauja, virgules traukia, o su jomis jau ir iki mistikos netoli belieka... Bet pastarasis žygis bus kitoks ir labai įdomus – daug kartų sumažintais Lietuvos kontūrais – palei Rokiškio rajono ribas. plačiau»

Kupiškio rajone yra ypatingas – savanorių kaimas. Apsiavę aulinius batus ir pasiėmę maisto kelioms dienoms, vyrai ėjo į nežinią – šalies nepriklausomybės ginti. Už tai gavo žemės ir daugelis kūrėsi Aukštadvaryje. Tarp paprastų kaimo vyrų – ir generolas Jonas Černius, karo lakūnas Vilius Elisonas, kurio namų stikle net per sovietmetį išsaugota Trispalvė. Visa tai mums papasakojo ir aprodė nenuilstanti Aldona Ramanauskienė. plačiau»

Motociklu su paaugliu sūnumi Ušgulį pasiekęs ir dykumą pervažiavęs keliauninkas šypsosi prisimindamas „gerus“ kelius. Mat blogas kelias, anot kartvelų, būna tik tuomet, kai jį užtveria nukritę didžiuliai akmenys. Bet pašnekovas įsitikinęs – įvairūs netikėtumai, sukrečiantys sunkumai užgrūdina ir padaro giliausius įspūdžius. O tai labai svarbu augančiam vaikui. plačiau»

Geriausios konditerės titulą pelniusi ir dideliems kolektyvams vadovavusi panevėžietė šiandien sukasi mažoje, bet savoje gardėsių kepyklėlėje. Ryžtingą posūkį gyvenime jai padėjo atlikti duktė. Dabar savo kepiniais meistrė parodo ir tai, kad tvirtai palaiko Ukrainą. plačiau»

Net ir paskelbtas valstybės saugomu paminklu, apleistas Raubonių vandens malūnas greičiausiai taip ir būtų likęs dūlėti šalia Tatulos, jei apie jį nebūtų išgirdęs ir būtinai užsimanęs jo apžiūrėti puikus pasvalietis auksarankis. Netrukus aistra apėmė ir jo žmoną, o dar po kiek laiko – ir beveik visą kaimą. plačiau»

Kaip išgyventi karo sąlygomis: susiręsti būstą gamtoje, įkurti ugnį be būtiniausių priemonių, išfiltruoti vandenį per samanas, suteikti pirmąją pagalbą, apginti draugą ir save. Tai ypač aktualu šiandien, kai mūsų pašonėje žiaurų karą pradėjo agresorė Rusija. Jaunųjų šaulių niekuo neišgąsdinsi – jie išbandymų valandai pasirengę, o dažnai – ir su tėvais. plačiau»

Visai šalia liepsnojant grobikiškam Rusijos karui, savanorystė nėra vien tuščias žodis. Rokiškio jaunuoliai, atskubėję rūšiuoti rajono gyventojų ukrainiečiams paaukotų daiktų kalno, tikino, kad šitaip, triūsiant, lengviau išgyventi nerimą. Kas gali, remia pinigais, o jie, jauni, – savo darbščiomis rankomis ir jautriomis širdimis. plačiau»

Poetiška siela – o tokia tvirta! Panevėžietė Solveiga Dagė savanoriavimą pradėjo nuo pagalbos sunkiai susirgusiai draugei, o dabar ji tarp tų, kurie talkina Raudonajam Kryžiui. Nepavargstanti moteris gali ir siuntinius rūšiuoti, ir senukus lankyti, o kai reikia – tiesiog apsikabinus išsiverkti. plačiau»

Sostinėje slaugytoja dirbanti 22 metų panevėžietė Žiedūnė GIRDZIJAUSKAITĖ per patį kovido įkarštį matė daug mirčių. Atsikratyti graužaties dėl neišvengiamų gyvenimo procesų jai padeda suvokimas, kad palengvino ligonių paskutines dienas – geru žodžiu, prisilietimu, rankos paglostymu. Atgaiva merginai yra ir muzika – matėme ją „X faktoriuje“. Netrukus ji pateiks dar vieną siurprizą – autorinę dainą. plačiau»

Vilniuje menus studijuojanti pasvalietė kaip darbšti skruzdėlytė jau tiek visko išbandė, kad kiti ir per dvigubai ilgesnį laiką nieko nepadarytų. Didžiausia jos baimė – tapti amžinai niurzgančia, viskuo nepatenkinta ir savaitgalių vien tik laukiančia suaugėle. plačiau»

Butniūnų dvaro sodyboje, po Nepriklausomybės atgavimo garsėjusioje kaip tremtinių sąskrydžių vieta, šeimininkauja dvarininkų anūkės Inga Tamonienė ir Laima Bieliauskienė. Jos perėmė neįkainojamą giminės palikimą – pilietiškumo dvasią. plačiau»