Vaizdo reportažai

Ėriškiai sovietmečiu buvo padaryti pavyzdine gyvenviete. Laisvoje Lietuvoje šio kaimo statusas irgi nemenkas – jis dukart pripažintas gražiausia Panevėžio rajono vietove. Bet kad jį pasiektum, turi apdulkėti iki ausų – nuo magistralės „Via Baltica“ įveikti 6 kilometrus žvyrkelio. Užtat žmonės ir karčiai juokauja, kad ko jau ko, o darbo mašinų meistrams tikrai parūpina. plačiau»

Neįprastame žydinčių linų fone įsiamžinti trokštantys lietuviai žino, kur važiuoti, – į Namišius Pasvalio rajone. Linų laukų šeimininkai nevaro jų lauk – tesifotografuoja, kiek širdis geidžia. Po to šie ūkininkai atriedės į laukus su kuliamąja, o parvežę derlių namo spaus itin visų sveikuolių giriamą linų sėmenų aliejų. plačiau»

Ant koplyčios slenksčio – paskutinis Kuprių kaimo anūkas Melioracija nuo žemės paviršiaus nušlavė visą Kuprių kaimą, mažai kas beatmena jo buvusius gyventojus, bet kaimo vardas neišnyko, jį tebesaugo pakrašty vidur kapinių stovėjusi, užtat išlikusi, Šv. Stanislovo koplyčia. Joje, nors niekad nebuvo ir dabar nėra net elektros, vis dar gausiai renkasi tikintieji. plačiau»

Traupio gyventojai nesiskundžia, kad jų apylinkės ne tokio grožio, kaip kitur Anykščių rajone. Jie pilni fantazijų ir tai jiems padeda tapti išskirtiniems. Jau daug metų čia visus vilioja unikalus botanikos sodas, bet ir to nepakako – dabar čia sukurta visa varlių karalystė. Kvarklių chorų muzika – kaip geriausia terapija. plačiau»

Žaliosios girios apsuptyje esantis Stumbriškis – vos kelių sodybų kaimas. Jį galima būtų vadinti labai atokiu, jeigu vieškeliu į Vabalninką ir atgal nuolat nezuitų automobiliai. Uždaras jis todėl, kad kaime nebėra vaikų ir jaunimo, o metų naštos slegiami jo gyventojai atprato bendrauti vieni su kitais. plačiau»

Šimonių pašonėje esantys Butkūnai kelis šimtmečius buvo ne šiaip kaimas, o lenkų bajorų sala, kur kilmingo kraujo giminių atstovai turėjo nedidelius, bet stiprius dvarelius. Esą jie savęs nevadino lenkais, nevadino Lietuvos gyventojais, jautėsi esą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečiais. Butkūniečių išskirtinis bruožas buvęs tautiškumas – spaudos draudimo metais savo vaikų jie nė už ką neleisdavo į rusiškas mokyklas, samdė mokytojus ir namie mokė lenkiškai. Lenkiškai turėjo mokytis ir tarnavę dvare, ta kalba kalbėjo ir Butkūnuose gyvenę laisvieji valstiečiai. plačiau»

Nusipirkęs griūvantį ir brūzgynų užgožtą bajoriškos Riomerių giminės Bagdoniškio dvarą ir vos tik įkėlęs koją į savo naująsias valdas, rokiškėnas užsidegė noru pažinti ir šios vietovės bei joje gyvenusių asmenybių istoriją. Perkrimtęs devynis profesoriaus dienoraščius, jis rado dar vieną priežastį, kodėl dvarvietę būtina atstatyti. plačiau»

Lietuvos ir Latvijos pasienio ruože esantys Juostaviečiai – kaip įrodymas, kad šios dvi šalys viena be kitos neišsivertė. Lietuviai traukdavo per „rubežių“ parsisamdyti turtingiems Latvijos ūkininkams, siūlydavo savo amatininkų dirbinius, o per karą nuo bombų kiton pusėn bėgdavo slėptis. Iš mažažemių kaimo sovietai nieko neišvežė pas baltąsias meškas, bet kitokią klastą sumanė: žmonėms išdalijo po dešimt hektarų žemės, leido ją apsėti, o jau apsėtą nusavino, pavertė kolūkio turtu. plačiau»

Biržų rajono pakraštyje, prie pat sienos su Latvija, esantis viensėdis, iš kurio po pasaulį pasklido įvairiose srityse savo giminę išgarsinę Dauguviečiai, šiandien nė iš tolo neprimena laiko, kai čia vasaromis šurmuliuodavo gausybė svečių – teatralų ir kitokių menų atstovų. plačiau»

Žolėmis apaugusiuose pastatuose be durų ir langų sovietmečiu veikė profesinė technikos mokykla. Kaimas skambėjo nuo jaunuolių klegesio ir technikos burzgimo, o dabar – nuo laužomų ir daužomų niekam nebereikalingų statinių. Gyventojams dėl to širdį skauda, bet jie nepasiduoda liūdesiui ir tikina, kad Dievas šio krašto nepamiršo. plačiau»

Kunigiškiai – kaimas, esantis netoli kelio Anykščiai–Kamajai, labiausiai žinomas dėl to, kad netoli jo esančiuose Maleišiuose (tarmiškai Malaišiuose) gimė garsus dvasininkas, rašytojas, profesorius, lietuvių literatūros klasikas, tautos žadintojas Juozas Tumas, savo kūrinius pasirašydavęs Vaižganto slapyvardžiu. plačiau»

Nedidukas, Biržų pašonėje esantis, abu Apaščios krantus aptūpęs Šimpeliškių kaimas kadaise išaugino du Nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrėjus – brolius Joną ir Martyną Yčus. plačiau»

Gimtinė – pasaulio centras „Daug metų gyvenu sostinėje, bet mano šaknys yra čia, Inkūnuose. Man tai pasaulio centras. Ir kiti turėtų šitaip jaustis, gimtinei neprilygs jokie niujorkai, briuseliai, paryžiai“, – kalbėjo Anykščių rajono Inkūnų bendrijai vadovaujantis Valentinas Šapalas. Ši bendrija vienija bet kuriame šalies kampelyje gyvenančius žmones, turinčius kokių nors sąsajų su Inkūnais ir aplinkiniais kaimais. Tokių kaimų yra 17, kai kurie nykstantys arba jau išnykę. plačiau»

Žalumą užkloja dulkės Vieškelis veda į Varaniškių kaimą Kupiškio rajone. Mašiną iš paskos vejasi pilkų dulkių kamuoliai. Juose paskęsta ir bepasirodanti pavasarinė laukų žaluma. Dulkėmis viską pakeliui nukloja ir kiti sutikti pravažiuojantys automobiliai. Kaip pasitiks kaimas korespondentus per karantiną? Galbūt žmonės labai bijo pasaulyje siautėjančio koronaviruso ir net saulė, šiluma jų neišvilios į lauką? Su tokiomis mintimis įvažiuojame į Varaniškius. Mus pasitinka garsus paukščių čiulbesys, šunų lojimas ir į lauką jau išvestų karvių mykimas. Tai šen, tai ten kažkur nuskuba, pavasario darbų imasi žmonės. plačiau»

Pasvalio rajone, Skrebotiškio kaime esantį nepaprastai talentingo dailininko Antano Jaroševičiaus gimtąjį namą supa daugybė spalvotų avilių. Būtent bičių namai galėtų papasakoti apie čia gyvenusios šeimos didvyriškumą. O apie dailininko talentą galėtų paliudyti jau bibliografine retenybe tapusi knyga “Lietuvos kryžiai”. plačiau»