Kartų tiltai

Svajojantis valdyti lėktuvą 5-osios gimnazijos moksleivis sugeba suderinti viską – ir sportą, ir pomėgį knygai, literatūrai. Mokytojos, pasiūliusios vaikinui dalyvauti vertimo konkurse, nujautė, kad būtent jis gali nuskinti laurus. plačiau»

Kas yra performansas? Kaip jis kuriamas? Koks menininko santykis su žiūrovu? Apie tai buvo kalbama Panevėžio miesto dailės galerijos kieme – čia vyko menininkės Monikos Dirsytės kūrybinės dirbtuvės Juozo Balčikonio gimnazijos moksleiviams. plačiau»

Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazistams pasisekė – kasmet čia renkami geriausi, aktyviausi, viltingai į ateitį žvelgiantys moksleiviai. O juos apdovanojantys Kazickų šeimos fondo atstovai tiki, kad buvusi šios gimnazijos mokinė Aleksandra Kalvėnaitė-Kazickienė tikrai visais tais jaunuoliais didžiuotųsi. plačiau»

Viena – pasvalietė, kita – panevėžietė, tačiau abi gimnazistes vienija tas pats patriotiškumo jausmas ir sugebėjimas sutarti su senais žmonėmis, bendrauti su savo močiutėmis kaip su bendraamžėmis draugėmis. Mergaitės rašo savo giminės istoriją ir stebisi, kad tiek daug iškentėję tremtiniai yra linksmi žmonės – daug dainuoja, juokauja. plačiau»

Jaunai panevėžietei dar mokyklos suole geriausiai sekėsi trys dalykai, tad ir profesijos ji ieškojo tokios, kad visi tie dalykai būtų susiję. Biofizika buvo kaip tik. Vėliau, dar būdama studente, ji pasiprašė į vėžio instituto laboratoriją ir ten liko iki šiol. Tai, ką ji tiria, ateity turėtų padėti žmonėms lengviau įveikti onkologines ligas. plačiau»

Savanoriauti į Panevėžį atvykusias musulmoniškų kraštų merginas nustebino visiškai nenuspėjamas lietuviškas oras, jaunų porų gyvenimas be santuokos. Bet jų viešnagės mūsų šalyje tikslas buvo ne egzotiški įspūdžiai, o savęs patikrinimas. Abi jau tvirtai žino, kad bendravimas su mažyliais „Vaivorykštės“ vaikų darželyje joms suteikė to, ko nesuteiks rimtos, solidžios firmos. plačiau»

Panevėžiečiai Dovydas ir Dominykas Butkos vaikystėje labiau norėjo žaisti futbolą, net ant mamos pyko, kam ši nuvedė į krepšinio treniruotes, bet pajutę pergalių skonį taip užsidegė šiuo sportu, kad dabar jau iš aikštelės jų neišprašysi. Perspektyviais šešiolikmečiais susidomėję garsūs šalies krepšinio klubai, tačiau bent jau kol kas visiems juos kviečiantiems bus viena sąlyga – vienas be kito negalintys dvyniai visur eis tik kartu. plačiau»

Prieš ketvirtį amžiaus užsispyrėlis pasvalietis Alfonsas Prakaitis užsimojo plynuose laukuose atkurti gimtąjį Galinių kaimą. Nagingas meistras, padedamas sūnaus, pasistatė erdvų namą, ūkinius pastatus. Dabar senolis ūkį perleido marčiai ir džiaugiasi, kad apšviestuose namuose ūkininkauja pulkas darbščių anūkų. plačiau»

Gyvenimas per trumpas, kad tik svajotum, norus reikia griebti už ragų ir čia pat įgyvendinti – taip mano jaunas Kupiškio rajono gyventojas, savo kailiu patyręs, kokia trapi yra gyvybė. Po ligos jis nebedelsė: norėjo paragaut kareivio duonos – prašom, tapo savanoriu, žavėjosi barzdotais karžygiais – kodėl pačiam barzdos neužsiauginus? Ir jei vyriškai madai nesi abejingas, kodėl gi nesirengt stilingai? plačiau»

Po tris ar keturias dešimtis kilometrų laisvės kovų keliais nužygiuojantys gimnazistai dabar juokiasi, kad sunkiausiai įveikė šešiolika kilometrų. Mat tai buvo pirmas vaikinukų žygis. O dabar ir patys žygius organizuoja – su pasakojimais apie partizanus ir savanorius, su dainomis ir juokingais nutikimais. Tiesa, kartais tie nutikimai juoką kelia tik tuomet, kai jau būna laimingai pasibaigę. plačiau»

Jaunieji muzikantai, surengę koncertą prie Panevėžio ligoninės, netvėrė džiaugsmu – po slogaus karantino grįžo jausmas, kad vėl yra reikalingi. O suvokti, koks sunkus yra mediko darbas, jiems labai paprasta – dainininkė Žiedūnė mokosi slaugytojos profesijos, bičiuliai vaikinai tai patyrė per savo draugus, gimines ar susidūrę su pikta liga. plačiau»

Kol vaikai maudėsi ežere, režisierė skaitė baltaraiščių nužudytos žydaitės Matildos Olkinaitės dienoraštį ir verkė. Tokia buvo vasara. O po to viskas įsisiūbavo – liaudies teatro spektaklis, panemunėliečių suvaidinta kompozicija, eilėraščių knyga, paminkliukas nužudytai jaunajai poetei... O iš tiesų, ką tai reiškia – suvaidinti scenoje beveik savo bendraamžę – tragiško likimo mergaitę? plačiau»

Kaip niekada anksčiau, šeimos per karantiną yra susispietusios į krūvą ir priverstos daugiau bendrauti. Kartais tai net ir labai vargina, bet daugelis tiki, kad visiems galop išeis į naudą: tėvai mažiau galvos apie kasdienius rūpesčius ir išgirs savo vaikų bėdas, o auganti karta, matydama savo tėvų darbus, greičiau apsispręs, kuo užaugus būti. Ir kompiuterio jau niekas baubu nebevadins. plačiau»

Pasvalio ir Panevėžio kraštui itin nusipelniusios Kazickų šeimos fonde dirbantis pumpėnietis Arminas Vareika linkėjimus bičiuliams ir nepažįstamiesiems yra siuntęs net iš Zimbabvės. Dabar, pasikeitus situacijai dėl karantino, jis linkėjimus siunčia per feisbuką – kviečia mankštintis visus – ne tik jaunus, bet ir vyresnius žmones. plačiau»

Gimstame ir mirštame su bite – tokią pamoką iš uošvio bitininko išmoko jo marti. Mat naujagimis krikštijamas degant vaško žvakei, ir žvakė dega palydint mirusįjį anapus. Gali būti, kad augantys berniukai taps jau ketvirta bitininkų karta – apie tai svajoja jų seneliai ir tėvai. Patys berniukai bitininkavimo irgi nesipurto, nebijo bičių, jas rūpestingai saugo. plačiau»