Ateitis dabar

Dar pirmaisiais doktorantūros metais pradėjęs dėstyti pasvalietis mokslininkas Audrius Gegeckas net pats nustebo – juk mokykloje buvo labai jau nedrąsus vaikas. Bet žingsnis po žingsnio jam vėrėsi mikrobiologijos pasaulis, o kartu ir visos su juo susijusios galimybės. plačiau»

Drąsos mokoma ir per anglų kalbos pamokas. Pedagogė panevėžietė Jurgita Bertulienė pamena 80 metų perkopusį savo mokinį, kuris į užduotus klausimus atsakinėdavo pirmas. Ne visada teisingai, bet tai nesvarbu. Tiesiog tokie noru prabilti angliškai degantys mokiniai net ir pedagogę užveda. plačiau»

Daržovės, vaisiai, grūdai – tai labiausiai žmogui reikalingas maistas. Tačiau daugelis dabar nuogąstauja, kad su lėkšte naudos gaus ir visą chemikalų porciją, nes laukai purškiami įvairiomis trąšomis. Panevėžyje yra gamykla, kurioje gaminami mikrobai, o tai – aplinkai draugiškos trąšos. plačiau»

Biochemiją, o vėliau gyvybės ir cheminės fizikos studijas pasirinkusi kupiškietė Žyginta Einorytė jau antraisiais studijų metais įkėlė koją į mokslinę laboratoriją, įsiliejo į mokslininkų komandą. Išbandžiusi tikrą „šlapią“ darbą laboratorijoje su vėžinėmis ląstelėmis, dabar ji kompiuteryje varijuoja su molekulėmis. plačiau»

Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto profesorius 56 metų Darius VIRŽONIS su jaunesniais mokslininkais kuria jutiklius, bet jo galva pramušta ne tiktai atradimais. Jis įsitikinęs, kad gyvenimas turi būti ne nuobodus, monotoniškas, o su kliūtimis – kad ir buriuojant jūroje jachta. Pokalbis apie mokslą ir kasdienybę – su pačiu profesoriumi. plačiau»

Technologijų mokymo centro vadovas Remigijus Kaliasas stebisi, kodėl žmonės, išgirdę žodį „mechanika“, vis dar įsivaizduoja darbininkus tepaluotomis rankomis. Bet technologijos taip pažengusios į priekį, kad paaugliai – būsimieji mechanikai – mokosi programavimo. plačiau»

Panevėžyje įkurtame robotikos centre lankytojus pasitinka monstras kvadratine galva. Taip atrodė pirmieji robotai, bet šiuolaikiniai visai nebaisūs – tai vaikų sukonstruotas elnias Rudolfas, tempiantis vežimaitį su Kalėdų Seneliu ir dovanomis, arba voras, dėliojantis savo ilgas kojas. plačiau»

Daugelį dalykų pasaulyje pristabdžiusi pandemija ne visų sričių veiklą sulėtino – technologijų tobulinimas net paspartėjo, žmonija privalėjo jas kuo greičiau pritaikyti. Štai dabar mums trūksta slaugytojų ir jų padėjėjų, o Japonijoje vaistus ligoniui prie lovos jau nuneša robotai. plačiau»

Išmanieji akiniai, skysčio kiekį rodantis puodelis, iš plastiko atliekų sukonstruota raketa – visu tuo jau gali pasigirti sumanaus inžinieriaus mokomi jaunieji biržiečiai. Ir jie tikrai ne kokie mokslo guzai, ne paniurėliai ar atsiskyrėliai – mokytojas sugeba iškrapštyti net ir tuos, kurie atėję į mokyklą pirmiausia šmurkšteli po stalu. plačiau»

Molekulinę biotechnologiją studijuojantis Lukas Krasauskas savo mokslo karjerą pradėjo dar gimnazijoje dideliu putų sprogimu. Tada net pats išsigando. Dabar universiteto laboratorijoje jis nagrinėja baltymus, lemiančius tokias baisias ligas kaip Alzheimeris ar Parkinsonas ir tiki, kad ši amžiaus rykštė bus nugalėta jau po dešimtmečio. Bet ir tada žmonės, kaip ir jis, naktimis tyrinės žvaigždynus vien savo malonumui. plačiau»

Mokslų daktaras Jonas Jankauskas Kanadoje ir Austrijoje surinkdavo net tūkstantines studentų auditorijas, tačiau po dešimtmečio, viską matematiškai apskaičiavęs, grįžo namo. Šį rugsėjį pasvalietis vėl už savo puikią karjerą mintyse padėkos savo mokytojoms. plačiau»

Panevėžietė, biomedicinos mokslų daktarė įsitraukė į svarbų eksperimentą, kaip iš pramonės gamybos atliekų sukurti gerą ir naudingą produktą. Bandymams su kviečių gemalais ji panaudojo triušio kraują ir galvos smegenų vėžio ląsteles. Gautas rezultatas nustebino ir labai pradžiugino ne tik pačią mokslininkę. plačiau»

Jaunos mokslininkės tyrimų akiratyje – unikalios medžiagos, turinčios atminties efektą, o jų pritaikymo paieškos nukreiptos į planetos šiltnamio efekto mažinimą. Ji dar randa laiko pabendrauti ir su smalsiais moksleiviais, norinčiais žinoti, kas vyksta mokslinėse chemijos laboratorijose. plačiau»

Nanomedžiagų chemijos studentė rokiškietė pateko tarp Europos laimingųjų, pakviestų padirbėti Japonijoje. Planus sujaukė koronaviruso pandemija, bet pasirengimas nenuėjo veltui – aštraus proto, talentinga mergina per kelis mėnesius išmoko japonų kalbą. plačiau»

Užburia, kai konstruodamas negyvus mechanizmus jiems suteiki gyvybės. Jie ima atlikti kokius nors veiksmus. Net jei tai žaislinis robotukas – jį nagrinėji, mokaisi, nori padaryti dar geriau, kad veiktų lengviau ir efektyviau. Ir šis išradinėjimo džiaugsmas, pats procesas yra patraukliausias. Tai mums papasakojo ateities inžinieriumi kolegų pristatomas Panevėžio kolegijos lektorius Dovydas RAČIŪNAS. plačiau»