Bijojo kvėpuoti ir bijojo nualpti
Rokiškėnai į Sakartvelą vyko rodyti abiejų šalių kurto bendro spektaklio, bet viešnagėje laukė tiek nuotykių, kad pats niekaip nesugalvotum. Sumaištis oro uostuose, apšvietėja tapusios režisierės vieta angare – 7 metrų aukštyje. Bet pagrindinis klausimas vaikštant Tbilisio gatvėmis: kaip rusai jaučiasi, kai visur – Ukrainos vėliavos?
plačiau»
|
Į Sibirą – su maišu knygų
Rasota žolė, čirenantis vieversys, motina, su liūdesiu akyse išleidžianti vaikus į mokslus, bet ašarojanti ne iš vienatvės, o iš gailesčio ką tik perskaityto klasikinio romano veikėjui – tokie vaikystės prisiminimai buvusią pasvalietę šildo ir užgrūdina. O jos mama išties buvo neįtikėtina – retas tremtinys ryšulyje į tolimą, nežinomą kelionę rado vietos ir knygoms.
plačiau»
|
Asmeninę recenzentę išvadino panke (nuotraukos)
Vietoje nenustygstantis, tylintis, gestikuliuojantis, braukiantis plaukus aukštyn nuo kaktos – tokį rašytoją Algimantą Zurbą prisimena jo kūrinių recenzentė biržietė lituanistė ir politikė Irutė VARZIENĖ. Bet rašytojas taip jaudindavosi tik iki vakaro, susitikimo su kraštiečiais pradžios, o jau tuomet prasidėdavo žaižaruojančios improvizacijos – tik laikykis.
plačiau»
|
Receptai keičiasi, o kamasutra – vis ta pati (1)
Romantiška ir žavinga būtų knygyne pardavinėti vien tik knygas. Bet rinka diktuoja savo, ir į lentynas atkeliauja kitokių prekių – tokių, kurios su knyga puikiai dera: gražus puodelis ar namų kvepalai. Pasvalio knygyno – savivaldybės įmonės – vadovė pasidžiaugė, kad ir šitos prekės padėjo išlipti iš skolų.
plačiau»
|
Prisikėlimo rytą – ir bazilikos prisikėlimas (nuotraukos)
Pastelinės sienų spalvos dera su sodria mėlyna, bažnyčios herbas, atnaujintos šventųjų statulos, šiltos šviesaus akmens grindys, nauji mediniai suolai – Velykų rytą įžengę į šimtametę Krekenavos baziliką tikintieji neteks žado.
plačiau»
|
Kiaušinius mėtydavo per stogą
Netoli Panevėžio, Kulbių kaime, gyvena Janina BIKINIENĖ – šviesuolių šviesuolė. Ji gali išmokyti austi, malti girnomis, kepti duoną. O kai jau pradeda pasakoti apie senąsias aukštaitiškas kalendorines šventes, tradicijas, tai atsiklausyti negali. Velykų išvakarėse pateikiame jos pasakojimą apie šią didžiąją šventę – kaip ji buvo mūsų senelių švenčiama.
plačiau»
|
Šuns kakas virto patiekalu pieštoje lėkštėje (nuotraukos) (1)
Panevėžietė fotografė Andrėja su drauge drabužių dizainere Dora neteko kantrybės dėl šunų nevaleikų šeimininkų, paliekančių augintinių „dovanėles“. Tik draugės sumanė bėdą spręsti ne besibelsdamos į sąžinę ar pamokslaudamos, nes tai vargu ar padeda.
plačiau»
|
Po pasaulį pasklido šiaudais ornamentuoti margučiai (nuotraukos) (1)
Regis, įvairiausi kiaušinių marginimo būdai jau atrasti, bet joniškėlietė sugebėjo šioje srityje visus dar labiau nustebinti. Jos kurtas įspūdingas grožybes drąsiai galima dėti į liaudies meno lobyno skrynią.
plačiau»
|
Renka žodžius, todėl yra žodininkas
Žinomas šalyje poetas Vladas Braziūnas savo feisbuke prieš devynis mėnesius pranešė: „Šiandien visuotinai pastebėta, jog Pasvalio žemėj (o dar ir mano augtiniam Dagiliškio kaime, tik per Svalią...!) išaugo dar vienas rašytojas – poetas ir vertėjas Tomas Taškauskas.“ Na, o pats jaunasis rašytojas neslepia, kad kelias į kūrybą jam buvo vingiuotas, nes stoti studijuoti lietuvių filologijos iš pradžių neišdrįso.
plačiau»
|
Kardelių stebuklui išblėsti neleidžia
Panevėžiečiai kardelį vadina Baltijos kelio gėle, bet galėtų vadinti ir Alfonso Žobako gėle, nes jis tą grožį taip labai išpopuliarino. Šiemet kardelių paroda vyko jau be garsiausio kardelių selekcininko, bet vis dar su jo išvestų veislių žiedais. „Vyras augindavo po 600 veislių, dabar suskaičiavom 104“, – atsiduso vyro polėkį bandanti tęsti žmona.
plačiau»
|
„Išeiginę“ fleitą pirko patartas vienuolių (nuotraukos) (1)
Kunigo Algirdo Dauknio anksčiau būdavo visur pilna. Pastaruoju metu, įveikęs kelias sunkias ligas, jis sakosi labai save apribojęs, daugiau besiilsintis. Tačiau, atrodo, dvasininkas vis tiek negali nustygti – ir vėl studijuoja, tik šįkart verslo paslaptis, mokosi sudėtingiausių kalbų. O kai viskas pasidaro per daug rimta, ima į rankas fleitą.
plačiau»
|
Teptuku paskandino piktus karo laivus (1)
Ieškodama reikiamų daiktų giminaitėms karo pabėgėlėms, tapytoja netyčia aptiko ir stulbinantį įkvėpimo šaltinį: internetinę atiduotuvę. Natiurmortai ėmė lietis tiesiog ant ankstesnių pranašiškų paveikslų – užtapė juos dėl ramybės ir geresnės ateities vilties.
plačiau»
|
Nuo naujos scenos – po eilėraštį
Valstybės dieną Paįstrio gyventojai atšventė kitaip – visi buvo pakviesti išmokti po eilėraštį ir jį perskaityti tamsaus vakaro tyloje. Daugeliui tai buvo nemažas iššūkis – išdrįsti užlipti ant scenos ir dar deklamuoti.
plačiau»
|
Iš tų laikų, kai lietus kitoks lijo
„Padarau lėlę, o paskui žiūriu, kad jai norisi uždėti karūną kaip karalaitei arba į ranką įdėti kokį portfelį, šuniuką su virvele. Pamačiau sendaikčiuose tokį žaislą: patrauki žemyn už virvutės, ir pasigirsta muzika. Tą žaislą iškonstravau ir padariau skambančią lėlytę“, – pasakoja žinoma biržietė lėlininkė.
plačiau»
|