Krašto santakos

Panevėžiečių klausėme, ar jų namuose yra bent koks nors keraminis daiktas, suvenyras. Gal turi vazelę, ąsotį, glazūruotą lėkštę? Teiravomės, ar jie mugėse sustoja prie keramikos dirbinių, ar grožisi? O ar yra girdėję apie profesionaliojo meno renginį – Panevėžio keramikos simpoziumą? Ar pritaria, kad šio ypatingo renginio Panevėžiui reikia? Ir apskritai – ar keramikos menas jiems prie širdies, o gal jam visai abejingi? plačiau»

Menas – didelė jėga, kartais net bauginanti, nes būna, kad dailininkai savo kūriniais tarsi nuspėja ateitį. Šį kartą tarptautiniame plenere tapytojai į ateitį siuntė šviesą, taiką, laisvę – lyg gerumo kodą kantriai laukiant ukrainiečių pergalės Rusijos primestame jiems kare. Net jei tonai tamsūs ir niūrūs, kūriniai vis tiek – ne juodi. Jie – dabartinės situacijos pasaulyje atspindžiai. plačiau»

Krekenaviečių pora, ilgėdamasi užsienyje gyvenančių vaikų ir anūkų, surado būdą, kaip tą ilgesį numaldyti – sėda ir iš tūkstančių karoliukų kuria visokių augalų imitacijas. Tas užsiėmimas gydo ir akis – po kiek laiko vyras metė akinius į šalį, ir dabar žmona jo jau nebepaveja. plačiau»

Vasara – atostogų metas, o štai rugsėjį, visiems grįžus į mokyklas bei darbus, prasideda rimtas sezonas. Praeivių klausėme, ar kultūra turi sezonus, ar jie pastebi, kad vasarą netraukia į jokius renginius, koncertus, pa-rodas, o orams atvėsus atsiranda ir potraukis įvairiems renginiams? Dar teiravomės pašnekovų, kokie kultūros renginiai dabar įrašyti į jų laisvalaikio kalendorių? plačiau»

Pirmadienį vakare, leidžiantis saulei, 18 val. 20 min. Juozo Miltinio dramos teatro kūrėjai ėmė vilioti žiūrovus savo unikalia instaliacija prieiti kuo arčiau teatro, ir tai vyks visą šią savaitę. plačiau»

Archyvai dažnam asocijuojasi su tyla ir užmarštim, nuobodžiu dulkinų popierių šiurenimu. Bet ne, patikėkite, čia tyko tiek netikėtumų! Štai Panevėžio archyvo „biurozauras“ Leonas Kaziukonis prisipažįsta, jog aptikti seni dokumentai jį kartais vis dar nustebina – kad ir ta Lietūkio malūno miltų etiketė su kitoje jos pusėje surašytu skundu. plačiau»

Aukštaitijos sostinė triukšmingai atšventė jubiliejinį 520-ąjį gimtadienį. plačiau»

Vidula mezga, o regintiems kvapą gniaužia. Ir nedaug dar kas tą grožį regėjo, nes kol kas rokiškietė jį krauna į lagaminus. Kai moteris juos ryšis ištraukti, tai visi pamatys unikalių dalykų, tarp jų ir jos numegztą suknelę Eglei žalčių karalienei: žalią su balta pieno ir raudona kraujo puta ir toje putoje likusio žalčio raštais. plačiau»

Prie pat sienos su Latvija esantis Saločių miestelis jau turi ką parodyti svečiams ne tik per legendines Antanines ant Mūšos upės, bet ir kasdienybėje. Vietos dailininko menas ant namų fasadų – išskirtinis, ir nors labai ryškus, bet nė kiek nekvepiantis pigiu kiču. plačiau»

Panevėžio miesto dailės galerija ir jos skyriai – Fotografijos galerija ir Keramikos paviljonas jau nuo šiandien laukia lankytojų. plačiau»

plačiau»

Operos solistai, šokėjai, muzikantai iš Italijos, Serbijos, Prancūzijos, Belgijos, Latvijos ir Lietuvos Biržuose gyvens ir repetuos savaitę, o prieš išvykdami liepos 29 d. 18 val. pakvies į nemokamą operos spektaklį – V.A.Mocarto „Tito gailestingumas“. Jis vyks visai neįprastoje erdvėje – Biržų „Saulės“ gimnazijos sporto salėje-angare. plačiau»

Kamerinis biržiečių choras „Viktorija“ Paryžiuje pasauliui pristatė Dainų šventės repertuarą. Choro įkūrėja ir vadovė Viktorija Morkūnienė prisimena per kūną bažnyčioje bėgiojusius šiurpuliukus ir laisvalaikiu aplankytas miesto įžymybes. Įspūdžių nesugadino net šiukšlių maišai, kurių, lietuvių akimis, ten nežmoniška gausybė. plačiau»

Daugybė žmonių keikia internetinį ryšį – jis atitraukęs žmones nuo knygų, fantazijų pasaulio, kūrybos. Garsioji kupiškietė karpinių meistrė gi atskleidžia, kad jeigu ne internetas, nebūtų savam krašte atgaivinusi unikalios velykinių margučių drožinėjimo tradicijos. plačiau»

Prieš metus režisierių Saulių Varną sutikau Panevėžyje. Jis buvo ką tik grįžęs iš Mogiliovo Baltarusijoje, ten 6 metus Mogiliovo dramos teatre dirbo vyriausiuoju režisieriumi. Po pažastimi pasikišęs pluoštą fotografijų iš spektaklių režisierius prasitarė tvarkantis didžiulį archyvą. Pasidalijo idėja išleisti fotoalbumą: nuotraukas su spektaklių aprašymais, įprasminančiais kūrybinę veiklą. Tačiau buvęs Panevėžio J.Miltinio dramos teatro vadovas ir vyriausiasis režisierius gimtajame mieste nepasiliko. Jis pasuko į sostinę. Jo idėja pastatyti spektaklį pagal Samuelio Beketo pjesės „Paskutinė Krepo juosta“ tekstus rado pritarimą Vilniuje. plačiau»