Panevėžio, Anykščių, Biržų, Pasvalio, Kupiškio, Rokiškio, Pakruojo naujienos.
Redaktorė: L. Matelienė
HOROSKOPAI

Rokiškio rajono tarybos narys paaiškino, kodėl prisiekdamas jis netarė žodžių: „Tepadeda man Dievas“.

Kaimo versmė

Metų taku. NEVIERIUS BUVO PALIKĘS TIK KARTĄ – KAI IŠVEŽĖ Į SIBIRĄ (nuotraukos, vaizdo reportažas) (1)

Ramus, nedidukas, palei vieškelį nuo Panemunėlio link Kamajų nusitęsęs Nevierių kaimas, kaip ir daugiau nei pusšimtį metų, – apsuptas miškų ir ežerų. Tik jau ne gūdžių. Miškuose vis daugiau boluoja kirtimų plynių. plačiau»

Šviesuliai. PRIE SOVIETŲ VALDŽIOS SUGEBĖJO IŠLIKTI VALSTIEČIAIS (nuotraukos)

Kaimo istoriją parašiusi mokytoja vis dar papildo ją naujomis detalėmis, rengia ir šimto jau beveik nebegirdėtų žodžių žodyną. Bet labiausiai ją džiugina nepaprasti žmonių pasakojimai – kad ir apie tai, kaip vyrai išradingai bandydavo paįvairinti intymų gyvenimą. plačiau»

Šviesuliai. VALSTYBĖS VAIRĄ LAIKIUSĮ KUPIŠKĖNĄ PRIMENA IR INDIŠKI KAROLIAI (nuotraukos) (2)

Prie dailaus koplytstulpio, menančio paskutinį Lietuvos tarpukario ministrą pirmininką Antaną Merkį, kažkada buvo susirinkusi didelė minia žmonių. Dabar keliai neužžėlė, bet patriotai vis rečiau beužsuka. O vietos gyventojai jau mažai ką gali papasakoti iš tų laikų, nebent tai, ką jiems sakė tėvai ir seneliai. plačiau»

Metų taku. BAJORŲ KAIME NIEKUOMET NEGYVENO BAJORAI (nuotraukos, vaizdo reportažas) (2)

Iš nemažo Bajorų kaimo šiandien likę tik keli gyvenamieji namai palei vieškelį, bet jie oi, kaip gyvi! Dar gyviau būna, kai bajoriečiai, kad ir kur nukakę, kasmet grįžta į jausmingus kraštiečių susitikimus. Tuo reikalu viena ūkininkė net namą paaukojo. plačiau»

Tai bent. NUSIAUBĖ LYG ALKANI ŠUNES (1)

Bajoruose, toliau nuo žvyrkelio, stovėjo stambesnių ūkininkų Pundzių sodyba. „Bobutė pasakojo, kad Pundziai buvo griežti, jei eina kas per jų žemes grybaut į mišką, paskui reikia atidirbti. O neklusniuosius uždarydavo į akmeninį rūsį“, – kaimo istorijas prisiminė Germana Toleikienė. plačiau»

Įkvėptieji. DAUGIAU KAIMO – KAPINĖSE (1)

Prieš 8 metus kraštiečių susitikime Alena Balytė-Grigaliūnienė pristatė knygą „Bajorų kaimo praeitis“. „Kapinėse jau daugiau kaimo nei pačiame kaime“, – pratarmėje rašo autorė. Tuo ji paaiškino, kodėl reikėjo tokio leidinio. plačiau»

Metų taku. DAINUOSI IR MAŽAI PYKSI – ILGAI GYVENSI (nuotraukos, vaizdo reportažas)

Į Kriklinių miestelio himno eiles sugulė ir Kriko linai, ir išskridusios kryklės. Himnui eiles ir muziką sukūrė šio krašto dideliu patriotu tapęs žemaitis mokytojas, na o dainuoti visus kviečia senolė, jaunystėje sugebėjusi su broliu iškelti Trispalvę aukščiausiai virš kaimo. plačiau»

Relikvija. TRYS DATOS AKMENYJE – VIS DAR PASLAPTIS (nuotraukos) (1)

Žaliosios girios pašonėje gyvenantiems krikliniečiams miškas yra grybų ir uogų lobynas, o baisiaisiais pokario metais giria globėjiškai glaudė partizanus. Maždaug po pusės amžiaus jauniesiems šauliams pavyko atstatyti du Kriklinių krašte buvusius partizanų bunkerius. plačiau»

Metų taku. IŠĖJO AŠARODAMAS SU VISU AUKSO PUODU (nuotraukos, vaizdo reportažas)

Aikštė prie seniausio Subačiaus pastato – ir dabar gyva. Stovi verslininkų mašinos, žmonės veža priduoti obuolius. Bet buvo laikai, kai čia ne tik pilni javų aruodai stovėjo, bet ir upės kraujo ir ašarų liejosi: regėta žydų tragedija, kovotojų už laisvę išniekinimas. O kai sandėlyje vyko vaidinimai, tai Vytautas Didysis ant žirgo atjojo. plačiau»

Tai bent! SUBAČIUS IR SUBAČIUS

Smetonos laikais atkėlė į Subačių geležinkelio darbuotoją, iešmininką Subačių. plačiau»

Sena nuotrauka. MAGAZINAS – KAIP KRAUTUVĖ

Grūdų sandėlis Subačiuje iškilo 1856 metais. Tuo laiku dar jokio Subačiaus nebuvo. Buvo Dvariškių kaimas. Jo paskirtis – nederliaus metais šelpti skurdžius valstiečius. plačiau»

Šaltinis. KAI ĮSITVIRTINA, TAI IR NUSPRENDŽIA, KAD JAU TURI SAVO AMERIKĄ (nuotraukos)

Subačius sodybų tuštėjimo metui pasiduoti neketina, čia namus ir butus bemaž graibsto didmiesčių gyventojai. Tačiau remontuoti senienas vis pinigėlių pritrūksta, tad šeimos galvos jų uždirbti suka tai į Vakarus, tai į Rytus. plačiau»

Metų taku. TIK BASAKOJIS SAUGOJO KOPLYČIĄ NUO VANDALŲ (nuotraukos, vaizdo reportažas)

Panevėžio rajono Nevėžninkų apylinkių gyventojai prisimena kadaise puoselėtą dvarą ir žmonių minias traukdavusią koplyčią. Pastaroji lankytojų ir dabar sulaukia – bet tokių, kurie kultūros paveldo objektą ne saugo, o dar labiau naikina. Nors ir naikinti beveik nebėra ką – likusios tik aptrupėjusios, žole apžėlusios plikos sienos. plačiau»

Sena nuotrauka. PRIORITETAS – NE KOPLYTĖLĖS NAUDAI

Nevėžninkų istorija siejama su abiejose Nevėžio pusėse buvusiais dvarais. Vieną iš dvarų valdžiusios Eidrigevičių šeimos rūpesčiu buvo pastatyta didelė akmeninė koplyčia. plačiau»

Relikvija. PRIEŠ MIRTĮ SKULPTORIUS ATSISVEIKINO SU SAVO KŪRINIU (vaizdo reportažas)

Garsus skulptorius Bernardas Bučas pritarė, kad Nevėžį simbolizuojanti jo skulptūra stovėtų vandentiekininkų įmonės teritorijoje šalia Nevėžninkų, kai Panevėžys jos atsisakė. Galbūt dėl panašumo į rūpintojėlį. Dabar jau garsiai rėkiama, kad tokiam kūriniui ne vieta prie nuotekų valymo įrenginių, bet jaunavedžiams, moksleiviams tai nė motais – jie noriai fotografuojasi prie mąslaus „Nevėžio“. plačiau»
1 | 2 | 3 | 4 | 5
www.panskliautas.lt - visos teisės saugomos.