Aukštaitijos diena

Šiandien vis labiau pasitikima regionų plėtros tarybomis ir kiekvieną Europos Sąjungos (ES) programavimo periodą didesnė ES investicijų suma skiriama patiems regionams apsispręsti, kurioms sritims labiausiai reikia investicijos. Šį periodą regionams skirta per 200 proc. visų ES fondų investicijų – tai yra žymiai daugiau nei praėjusį laikotarpį. Šiuo metu Panevėžio regiono plėtros taryba dirba su praėjusio 2014–2020 m. ES planavimo periodo bei dabartinio 2021–2027 m. ES periodo investicijomis, kurioms panaudoti ruošiami projektai. plačiau»

Panevėžio rajono taryba išgirdo trijų šeimų pagalbos šauksmus padėti pinigais, tačiau tik viena iš jų gavo tiek, kiek ir paprašė. plačiau»

Vidaus reikalų ministerija, būdama atsakinga už nacionalinę regioninę politiką ir siekdama sklandaus Regionų plėtros programos (RPP) įgyvendinimo, nuolat bendrauja su mūsų šalies regionų plėtros tarybų atstovais, aptaria pažangą, atsako į aktualius klausimus. Sklandus ir skaidrus investicijų panaudojimas – vienas svarbiausių prioritetų. plačiau»

Susiskaldymas Biržų politinėje padangėje akivaizdus net ir ten, kur jo neturėtų būti. Valdžia vienus sveikina, kitų ne, į laidotuves važiuoja tik vienas meras. Ar čia taip atsitiko tik todėl, kad visa tai turėjusi koordinuoti tarybos sekretorė dabar jau save įvardija tiktai tarybos posėdžių sekretore? plačiau»

Įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą, balandžio mėnesio pradžioje startavo intervencinė priemonė „Sumanieji kaimai“, kuria remiama tokių kaimų plėtra ir į inovatyvias veiklas bei pažangius sprendimus siekiama įtraukti pačius gyventojus. Tad vietos veiklos grupės (VVG) gali pradėti rengti strategijas, vykdyti projektų atranką ir ruoštis Sumanių kaimų strategijų (toliau – Strategija) teikimui Nacionalinei mokėjimo agentūrai. plačiau»

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), administruojanti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą Lietuvoje, informuoja, jog Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) pradeda įgyvendinti 2021–2027 m. investicijų programą daugiabučių renovacijos srityje, atnaujindama finansines priemones naujo laikotarpio lėšomis. plačiau»

Daugiau nei trisdešimt metų Lietuva yra laisva šalis, o du dešimtmečius priklauso Europos Sąjungai. Per šį laikotarpį Lietuvos gerovei investuota daugiau nei 20 mlrd. eurų. Per pastaruosius devynerius metus už europinius pinigus įgyvendinta 26 tūkst. įvairių sričių projektų: medicinos, švietimo, verslo skatinimo ir kitų. plačiau»

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepijimą apibūdina kaip saugų ir veiksmingą būdą apsisaugoti nuo pavojingų ligų dar prieš jomis užsikrečiant. Tačiau, nepaisant vakcinų naudos, atliktų mokslinių tyrimų ir milijonų išgelbėtų gyvybių, vis dar atsiranda tų, kurie pakliūva į dezinformacijos pinkles ir neigia vakcinavimo efektyvumą. LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. dr. Auksė Mickienė akcentuoja, kad nepasitikėjimas vakcinomis pastebimas visame pasaulyje, tačiau labiausiai – rytinio bloko šalyse, įskaitant ir Lietuvą. Į klausimus, susijusius su pagrindiniais vakcinavimo mitais, profesorė atsako medicinos mokslu ir atliktais tyrimais grįsta informacija. plačiau»

Lietuvoje vyrauja smulkūs ir vidutiniai ūkiai, tad jų modernizavimas svarbus šalies žemės ūkio sektoriaus konkurencingumui didinti. Tęsiant ankstesniųjų programų praktiką, šiems ūkiams numatyta parama ir pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą – nuo spalio 31 iki gruodžio 29 dienos priimamos paraiškos pagal intervencinę priemonę „Smulkių ir vidutinių ūkių plėtra“. plačiau»

Jau keliolika metų Regionų plėtros tarybų darbe ir priimant sprendimus dalyvauja socialiniai partneriai – vietos bendruomenių, darbuotojų, darbdavių, verslo organizacijos, užtikrinančios, kad, įgyvendinant Europos Sąjungos investicijų programas ir didinant investicijų skaidrumą bei efektyvumą, visuomenininkų balsas ir poreikiai būtų išgirsti. Apie tokio dialogo kūrimą ir iššūkius buvo diskutuojama socialinių partnerių renginyje Kaune „Socialinių partnerių vaidmuo ir indėlis, plėtojant skaidrų bendradarbiavimą ir dialogą regionų plėtros tarybose“, kurį inicijavo Finansų ministerija ir skaidrumo iniciatyva „Baltoji Banga“. plačiau»

Panevėžio rajonui vadovaujant valstiečiui Povilui Žaguniui, didžioji dalis savivaldybės užsakymų plaukė į mero bendrovę – „Panevėžio melioraciją“. Konkursai buvo laimimi savivaldybės klapčiukams slapta nutekinant informaciją apie konkurentus. Tik teismai čia nerado jokios ne tik mero, bet ir jo giminaičio bei verslo partnerio kaltės. plačiau»

Į pabaigą eina terminas teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį ,,Parama smulkiesiems ūkiams“. Norintiems prašyti šios paramos reikėtų atkreipti dėmesį, jog šiuo paraiškų priėmimo etapu, kuris truks iki rugsėjo 30 d., paraiškas galės teikti tik pienine galvijininkyste užsiimantys smulkieji ūkininkai. plačiau»

Kad gyvenimas mieste būtų geresnis, neužtenka vien tik atnaujinti senus daugiabučius ar viešosios paskirties pastatus. Pasiekti kokybiškų rezultatų savivaldybėms pavyks tik imantis kvartalinės renovacijos, kuri ne tik užtikrins gerovę gyventojams, bet ir padės sutaupyti valstybės biudžeto lėšas bei prisidės prie mažesnės aplinkos taršos. Ekspertas komentuoja, kas yra kvartalinė renovacija ir kodėl ji svarbi gyventojams ir savivaldybėms. plačiau»

plačiau»

„Kažkas pavogė mano alaus pakuotę – dabar turės atlyginti degtine!.. Man bloga, skauda nugarą, atvažiuokit paimti vietoj taksi!..“ Tokius reikalavimus pareigūnams vieną po kito kėlė aiškiai persigėręs rokiškėnas. Galima buvo viską nuleisti juokais, bet paskutinis jo pranešimas vertė sunerimti. plačiau»